Pastaruoju metu vis daugiau žmonių visame pasaulyje domisi marksizmu. Markso, Engelso ir Lenino sukurta nuomonių apie visuomenę, politiką ir ekonomiką sistema, be abejo, turi tam tikrų prieštaravimų. Bet tuo pat metu jis išsiskiria pakankama harmonija ir loginiu pagrindimu.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/77/v-chem-zaklyuchaetsya-sut-teorii-marksizma.jpg)
Trys marksizmo šaltiniai
Marksizmas yra socialinių ir politinių, ekonominių ir filosofinių pažiūrų sistema, kurią pirmiausia išdėstė Karlas Marxas ir Friedrichas Engelsas, o vėliau sukūrė Vladimiras Leninas. Klasikinis marksizmas yra mokslinė teorija apie revoliucinį socialinės tikrovės virsmą, apie objektyvius visuomenės raidos dėsnius.
Markso teorija neatsirado nuo nulio. Marksizmo šaltiniai buvo klasikinė vokiečių filosofija, anglų politinė ekonomija ir prancūzų utopinis socializmas. Paimdamas iš šių srovių visus vertingiausius, Marksas ir jo artimiausias draugas bei bendražygiai Engelsas sugebėjo sukurti doktriną, kurios nuoseklumą ir išsamumą pripažįsta net aršūs marksizmo priešininkai. Marksizmas derina materialistinį visuomenės ir gamtos supratimą su revoliucine mokslinio komunizmo teorija.
Marksizmo filosofija
Marxo požiūriai vystėsi veikiant Feuerbacho materialistinei filosofijai ir Hegelio idealistinei logikai. Naujosios teorijos įkūrėjui pavyko įveikti ribotus Feuerbacho požiūrius, jo perdėtą apmąstymą ir nepakankamą politinės kovos reikšmės vertinimą. Be to, Marksas neigiamai reagavo į metafizinius Feuerbacho, nepripažinusio pasaulio raidos, požiūrį.
Prie materialistinio gamtos ir visuomenės supratimo Marksas pridėjo Hegelio dialektinį metodą, išvalydamas jį nuo idealistinių lukštų. Pamažu atsirado naujos filosofijos tendencijos, vadinamos dialektiniu materializmu, kontūrai.
Marksas ir Engelsas vėliau išplėtė dialektiką į istoriją ir kitus socialinius mokslus.
Marksizme mąstymo santykis su būtimi yra išspręstas vienareikšmiškai iš materialistinių pozicijų. Kitaip tariant, būtis ir materija yra pirminės, o sąmonė ir mąstymas yra tik specialiai organizuotos materijos, kuri yra aukščiausiame jos vystymosi etape, funkcija. Marksizmo filosofija neigia aukštesnės dieviškosios esmės egzistavimą, nesvarbu, kokius drabužius idealistai dėvi.
Marksizmo politinė ekonomika
Pagrindinis „Marx“, „Capital“, darbas yra skirtas ekonominiams klausimams. Šiame rašinyje autorius kūrybingai pritaikė dialektinį metodą ir materialistinę istorinio proceso sampratą kapitalistinio gamybos būdo tyrimui. Atradęs kapitalu paremtos visuomenės raidos dėsnius, Marxas įtikinamai įrodė, kad kapitalistinės visuomenės žlugimas ir jos pakeitimas komunizmu yra neišvengiamybė ir objektyvi būtinybė.
Marxas išsamiai ištyrė pagrindines ekonomines sąvokas ir reiškinius, būdingus kapitalistiniam gamybos būdui, įskaitant prekių, pinigų, mainų, nuomos, kapitalo, perteklinės vertės sąvokas. Tokia nuodugni analizė leido Marxui padaryti nemažai išvadų, kurios yra vertingos ne tik tiems, kuriuos traukia klasių neturinčios visuomenės kūrimo idėjos, bet ir šiuolaikiniams verslininkams, kurių daugelis mokosi valdyti savo kapitalą naudodamiesi Markso knyga kaip įrankiu.