Dviejų rūmų parlamentinė sistema būdinga daugeliui pasaulio valstybių. Didžioji dalis parlamento padalijimo į viršutinius ir žemuosius rūmus yra būdinga sėkmingai išsivysčiusioms šalims.
Naudojimo instrukcija
1
Dviejų rūmų parlamentas yra parlamento struktūra, kurioje šį atstovaujamąjį organą sudaro du rūmai. Yra ir kiti šio termino pavadinimai - dvikamerizmas, dvikameralismas, dvikamerinė sistema. Be to, skirtingose valstijose yra skirtingi kiekvieno namo pavadinimai.
2
Šiandien pasaulyje yra daugiau nei 70 šalių, turinčių dvejų rūmų parlamentinę sistemą. Tarp jų yra tiek vieningos valstybės, tiek federacijos, tiek respublikos, tiek monarchijos. Paprastai tai yra valstybės, turinčios teigiamus ekonominius ir socialinius rodiklius. Tai apima tokias šalis kaip JAV, Vokietija, Australija, Prancūzija, Belgija, Austrija, Šveicarija, Japonija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Kanada, Nyderlandai ir daugelis kitų. Be to, Rusijos Federacijos parlamentas taip pat yra dvejų rūmų. Ji vadinama Federaline asamblėja ir susideda iš Valstybės Dūmos ir Federacijos tarybos.
3
Parlamento rūmai nėra vienodi savo sudėtimi, kompetencija ir sudarymo tvarka. Yra padalijimas į apatinę ir viršutinę kameras. Dažnai įstatymai yra svarstomi ir priimami žemųjų rūmų atstovų, o po to pateikiami tvirtinti viršutiniams rūmams. Savo ruožtu jo atstovai gali arba patvirtinti, arba atmesti įstatymą, jo nekeisdami.
4
Pagrindinė viršutinių rūmų funkcija parlamente stabilizuojasi. Tai iki minimumo sumažina konfliktines situacijas tarp valstybinės valdžios šakų, neleidžia priimti abejotinų ir prieštaringų įstatymų, kurie nėra finansiškai ir žmogiškai patvirtinti. Dėl šios priežasties prezidentas praktiškai nepasinaudoja savo teise vetuoti vekselį. Viršutiniai rūmai iš dalies atleidžia Konstitucinį Teismą nuo daugelio užduočių, nes jis atidžiai analizuoja kiekvieną įstatymų normą, palikusią žemuosius parlamento rūmus. Taigi žmonės labiau pasitiki valdžia. Be to, dvejų rūmų sistema leidžia proporcingai atstovauti kiekvieno šalies regiono gyventojams.
5
Viršutiniai rūmai dažnai formuojami ne tokiu demokratišku būdu kaip žemieji: atstovų amžiaus riba yra aukštesnė, ne visus šalies gyventojus gali rinkti pavaduotojai, o regionų valdžia. Be to, viršutiniai rūmai iš viso negali būti renkama institucija. Taigi dvejų rūmų sistema suteikia daugiau konservatyvumo priimant nacionalinės svarbos sprendimus, mažiau tikėtina, kad įvyks drastiški pokyčiai.
