Paskutinis sekmadienis prieš šventosios gavėnios pradžią vadinamas atleidimu. Ši ypatinga 2016 m. Stačiatikių diena yra kovo 13 d.
Gavėnios yra ypatingas atgailos ir dvasinio tobulėjimo laikas. Paskutinė kalendorinė diena prieš taupymą susilaikymą vadinama Atleidimo sekmadieniu.
Šią dieną stačiatikių krikščionis bando išvalyti savo sąžinę nuo visų piktybių, atleisti už tai, kad jai pasipiktino iš širdies dugno, nepaisant to, koks stiprus sielvartas buvo. Pats Viešpats Jėzus Kristus liepė žmogui atleisti kitiems, pasigailėti, nes tokiu atveju atleidimas nuo Dievo bus suteiktas pačiam žmogui.
Atleidimo sekmadienio prasmė ir prasmė yra labai svarbi dvasiniam ortodoksų gyvenimui. Atleidimo dieną sekmadienį kiekvienas stačiatikių krikščionis ne tik palieka pasipiktinimą savo artimui, bet ir pats prašo atleidimo.
Stačiatikių bažnyčiose Atleidimo sekmadienio vakarą rengiamos specialios pamaldos, kurios baigiasi atleidimu, kurio metu visi bažnyčioje esantys žmonės prašo vienas kito atleidimo, apvalydami savo sąžinę prieš savo kaimynus. Šis susitaikymo veiksmas yra būtinas norint tinkamai įeiti į Didįjį gavėnią ir siekti dvasinių maldos bei pasninko dorybių.
Stačiatikiai turi suprasti, kad labai svarbu ne tik laukti savęs, kai nusidėjęs žmogus elgiasi prašydamas atleidimo. Tavo gailestingumo metu verta pirmiausia žengti susitaikymo žingsnį, paprašyti atleidimo, net kai kaltė tenka tavo artimui.
Dažnai atsitinka, kad savo elgesiu žmogus įsitraukia į pagundą, savo artimo pagundą. Pasaulietine kalba toks elgesys gali būti vadinamas provokacija, dėl kurio aplinkiniai žmonės pyksta ir gali grubiai įžeisti. Atleidimo iš kitų siekimas taip pat gali būti laikomas atsiprašymu už mūsų gyvenime įvykusias pagundas ir pagundas kito asmens atžvilgiu.
