Bendras interneto prieinamumas leidžia daugeliui talentingų žmonių išgarsėti, nesikviečiant leidėjų į savo kūrybą. Tačiau galimybė atsispausdinti savo eilėraščius bet kurią dieną ir beveik kiekvienoje svetainėje poeziją pavertė gana masine veikla. O kartais iš šimtų kasdien publikuojamų darbų rasti nepaprastai sunku.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/25/chem-osobenni-sovremennie-stihi.jpg)
Naudojimo instrukcija
1
Šiuolaikinė poezija visiškai nukrypsta nuo taisyklių ir kanonų. Daugeliui kūrinių trūksta ir rimo, ir stichijos dydžio. Tai leidžia poetams išreikšti savo mintis plačiau. Tačiau dėl dažno taisyklių pažeidimo tokios sąvokos kaip poezija ribos vis labiau neryškėja. Toks požiūris į eilėraščių rašymą leidžia kiekvienam išbandyti savo jėgas poezijoje ir deklaruoti savo sėkmę pasauliui.
2
Verta paminėti, kad didelė konkurencija ne tik priverčia poetus sulaužyti visuotinai priimtas taisykles, bet ir padeda padaryti jų darbą ryškesnį. Norėdami išsiskirti iš tūkstančių talentingų žmonių, turite sugalvoti ką nors, kas ypatingai skiriasi nuo kitų. Todėl šiuolaikiniai eilėraščiai tampa daugiau nei šviesūs ir turtingi. Eilėraščiai pamažu pereina prie naujos išraiškos formos, dažniausiai virsdami muzika ir paverčiami, jei ne popu, tai kiemeliu. Tai ypač pasakytina apie paauglius pereinamojo amžiaus metu su visomis iš to kylančiomis krizėmis.
3
Sunki gyvenimo tikrovė negali paveikti šiuolaikinės poezijos. Todėl dažniausiai poetai rašo apie gyvenimo sunkumus, visų formų vienatvę, neatlygintiną meilę ir nelaimingą vaikystę. Tenka apgailestauti, kad žmonės vis rečiau renkasi eilėraščio eilutę gamtos, laimės ir džiaugsmingų gyvenimo akimirkų aprašymu. Daugelis poetų bando kalbėti apie savo vidinį pasaulį, nes realybė jiems atrodo per žiauri. Politiniai aspektai poezijoje praktiškai neturi įtakos, nes šiuolaikinė visuomenė yra per daug pavargusi nuo reklamos, o darbas panašia tema daugeliu atvejų bus suvokiamas kaip sujaudinimas. Taigi tampa aišku, kad poezija kuria ir riboja gyvenimo eigą, visiškai prisotindama vieną dalyką ir neatskleisdama kitų tikrovės aspektų.