Biblija iš graikų kalbos išversta kaip „knyga“. Visuotinai priimtame žodyne Biblija nurodo krikščionių šventų knygų kolekciją, susidedančią iš Senojo ir Naujojo Testamentų. Pirmoji Biblijos dalis yra paimta iš judaizmo ir dar vadinama „žydų“.
Naudojimo instrukcija
1
Pirmoji Biblijos dalis yra Senasis Testamentas, šventraščių rinkinys, kuris, be krikščionybės, laikomas ir šventu judaizme (kur jis vadinamas Tanah) ir islamu (vadinamu Taurat). Senasis Testamentas buvo sudarytas per vienuolika amžių (pr. Kr., Tai yra prieš Kristaus gimimą) ir buvo parašytas iš dalies hebrajų, iš dalies aramėjų kalba. Tai apima 39 knygas, įskaitant Mozės Torą (Pentateuchą), Pranašų apreiškimus ir Raštą (iš kurių populiariausia yra karaliaus Saliamono poezijos giesmė).
2
Antroji Biblijos dalis yra Naujasis Testamentas, sudarytas krikščionių ir kurio žydai nepripažįsta kaip Rašto, nes judaizmas nepripažįsta Jėzaus Kristaus (Isa) kaip Mesijo ir Dievo sūnaus. Islamas taip pat tik iš dalies pripažįsta Naująjį Testamentą, vadindamas Jėzų vienu iš Allaho pranašų, o ne Dievo pateptuoju. Krikščionybėje Naujasis Testamentas laikomas pagrindine Biblijos dalimi. Joje yra Kristaus (Evangelijos) biografijos, sudarytos jo mokinių apaštalų Mato, Marko, Luko, Jono. Toliau pateikiami apaštalų, laiškų aktai (korintiečiams, filipiniečiams, galatiečiams, kolosiečiams, žydams ir panašiai). Užbaigia Jono evangelisto Naujojo Testamento Apreiškimą (Apokalipsę), kuris laikomas pasaulio pabaigos pranašyste prieš antrąjį Mesijo atėjimą.
3
XIII amžiuje visas 66 Biblijos knygas Kenterberio vyskupas padalino į skyrius ir skyrius į eiles. Iki šiol pasaulyje yra daugiau nei du tūkstančiai Biblijos vertimų į skirtingas kalbas. Žinoma, esant tokiai tekstų gausai, neišvengiami nesutarimai dėl vertimų. Todėl Rusijos stačiatikių bažnyčia ilgą laiką 1876 m. Sinodalio vertimą laikė kanoniniu. 1998 m., Remiantis „Synodal Edition“ ir graikų Biblija, buvo atliktas naujas atkuriamasis vertimas. Pirmasis Rusijoje pradėtas Šventojo Rašto vertimas laikomas brolių Kirilo ir Metodijaus, Rytų slavų misionierių, kirilicos abėcėlės autorių vertimu. Vėliau vertėjas ir Biblijos leidyba rusakalbiams gyventojams dirbo spaustuvininku Ivanu Fedorovu, taip pat meistrais Petro Didžiojo ir Elžbietos Petrovnos teisme.
4
Krikščionims viena iš svarbiausių Biblijos dalių yra pamokslas ant Jėzaus Kristaus kalno, kuris buvo įtrauktas į Mato evangeliją. Būtent šiame pamoksle skamba pagrindinė krikščioniška malda „Tėve mūsų“, aiškinami dešimt Mozės įsakymų, kuriuos jis gavo iš Viešpaties ant Sinajaus kalno. Taip pat minimi Kristaus posakiai, kurie tapo krikščionybės pagrindu: „Neteisk, tegul ne teisiamas“, „Melskis už savo priešus“, „Jei tau būtų užpultas dešinis skruostas, pakeisk kairįjį“. Remiantis Evangelija, Jėzus paskelbė pamokslą ant kalno atlikęs stebuklingą ligonių išgydymą.
- Rašto kanonas
- Biblijos santrauka
