Denominacija, iš lotynų konfesijos, reiškia garbinimą. Paprastai terminas „denominacija“ taikomas tam tikra kryptimi tam tikros religijos rėmuose. Religijų ir konfesijų sąveika sudaro tikybinius santykius.
Tarpreliginių santykių svarba visuomenėje
Religijų santykiai yra santykiai tarp tikėjimų (tendencijų) ir tarp pagrindinių pasaulio religijų puoselėtojų bendruomenių. Visuomenėje denominacijas atstovauja ideologija, dvasininkai, tikinčiųjų grupės, taip pat jiems simpatizuojantys žmonės.
Ankstesniais laikais buvusi religinė žmonių priklausomybė buvo svarbus socialinio gyvenimo veiksnys, toks jis išlieka ir šiuolaikiniame pasaulyje. Bendruomenių, kurioms būdinga tikėjimų ir etninių grupių įvairovė, stabilumas priklauso nuo religijų tarpusavio santykių. Tikėjimų sutikimas yra būtina taikos palaikymo ir jų labai patogaus egzistavimo sąlyga. Iš tiesų, konfrontacijos metu vienas iš tikėjimų dažnai viešpatauja šalyje, o ypatinga valstybės parama yra nepageidautina likusiems.
Bet kokie etninių grupių prieštaravimai daro įtaką tikėjimų santykiams ir atvirkščiai. Kartais tai gali sukelti konfliktus.
Taikus skirtingų tikėjimų sambūvis ir socialinių grupių, laikančių save tikinčiaisiais, sutikimas yra du svarbūs sėkmingos sąveikos veiksniai. Tiesą sakant, religijos ir tikėjimai paprastai yra gana savarankiški ir savarankiški, todėl tiesioginės sąveikos nereikia. Oficialiai išreikštas sutikimas valstybės ir visuomenės klausimais.
Daugiatautėse šalyse dažnai nustatoma jų etninė ir religinė priklausomybė tarp gyventojų. Taip yra todėl, kad paprastai žmonės „paveldi“ savo tėvų religiją ir tradicijas. Islamas vyrauja Azijos šalyse, o dauguma rusakalbių tikinčiųjų, statistikos duomenimis, laiko save stačiatikiais. Priežastis ta, kad istoriškai religijos paplito tam tikrose srityse, ir čia geopolitika vaidino tam tikrą vaidmenį. Dažnai tai ar kitai religijai, denominacijai, teikiama pirmenybė valstybiniu lygiu, net jei ji laikoma pasaulietine.
Siekdama palaikyti taikius ir stabilius tarpreliginius santykius, valstybė siekia pripažinti kiekvienos konfesijos autonomiją, taip pat sukuria jiems bendrą teisinę erdvę.
