Daugelis žmonių klausia, ar Kristus savo noru priėmė mirtį, ar Dievas Tėvas jį atsiuntė. Dažnai manoma, kad Kristų siuntė Tėvas. Tuo pat metu pačioje Evangelijoje yra Getsemanės maldos siužetas, kuriame Kristus prašo Dievo Tėvo, kad kančios taurė praeitų per Gelbėtoją. Tačiau stačiatikių bažnyčia į pateiktą klausimą atsako kitaip.
Stačiatikių krikščionybėje į pateiktą klausimą pateikiamas aiškus atsakymas. Kristus kančias priima savanoriškai, norėdamas išgelbėti žmoniją. Dogmoje yra Amžinosios Trejybės tarybos samprata. Tai apima ne tik patarimus, kaip sukurti žmogų, bet ir pirminę Trejybės Dievo žinią apie žmogaus kritimą ir būtinybę išgelbėti pastarąjį per mirtį ant Šventosios Trejybės antrojo asmens kryžiaus.
Evangelijoje Kristus tiesiogiai sako, kad atiduoda savo gyvybę savo noru: „Niekas neatima mano gyvybės iš manęs, bet aš pats ją atiduodu“ (Jn 10, 18). Šis raštas aiškiai rodo, kad nebuvo jokio Dievo Tėvo prievartos, susijusios su Gelbėtojo auka ant kryžiaus. Kaip minėta anksčiau, šį žmogaus išganymo būdą iš pradžių suteikė Amžinoji taryba.
Kalbant apie maldą Getsemanės sode, verta paaiškinti šiuos dalykus. Kristuje buvo dvi dieviškosios ir žmogiškosios prigimtys. Kristus, kaip žmogus, natūraliai „bijojo“ mirties. Todėl malda turėtų būti suprantama kaip žmogaus veiksmas. Be to, pačiai žmonijai Kristaus mirtis taip pat buvo nenatūrali tuo atžvilgiu, kad joje nebuvo nuodėmės (būtent mirtis yra nuodėmės pasekmė). Tačiau Gelbėtojas savo noru priima kūno mirtį, prilygindamas save visiems žmonėms (išskyrus nuodėmę).
Taip pat verta kalbėti apie dvi Kristaus valias (žmogiškąją ir dieviškąją). Tam tikroje vietoje kalbama būtent apie žmogaus valią Kristuje. Taip pat verta paminėti, kad pačiame Išganytajame žmogaus valia neprieštaravo dieviškajai valiai, bet buvo sinergiška su dieviškąja valia.
Kita Biblijos ištrauka, nurodanti savanorišką Kristaus mirtį, yra pranašiška ištrauka iš pranašo Izaijo knygos, kurioje sakoma: „Kam man siųsti ir kas eis už mus? Tada aš atsakiau: čia aš! Atsiųsk man!“ (6 skyrius, 8 eilutė). Tačiau ši vieta yra netiesioginis savanoriškos Kristaus mirties patvirtinimas (priešingai nei pasakyta Jono Evangelijoje).
Taigi Kristaus mirtis buvo savanoriška. Dievas Tėvas neverčia Kristaus to daryti.
Kitas klausimas: kam buvo paaukotas kryžius? Ortodoksų teologijoje labiausiai dogmatiškai teisinga nuomonė, kad auka buvo atliekama visai Šv.
