Johnas Peelis yra populiarus didžėjus, radijo laidų vedėjas ir muzikos kritikas, kuris devintojo dešimtmečio pabaigoje pasauliui atvėrė anksčiau nežinomas pogrindžio grupes Anglijoje. Jis išpopuliarino pogrindžio stilių, išpopuliarino naujokus muzikantus ir poetus ir taip padarė tikrą revoliuciją radijo srityje. Nuo vaikystės Jonas svajojo tapti radijo stoties darbuotoju, o vėliau ne tik pasiekė savo tikslą, bet ir tapo savo laikų kultine figūra.
Biografija
Johnas gimė mažame Heswall miestelyje Virralio pusiasalyje, esančiame netoli Liverpulio. Vaikystę jis praleido kaimyniniame Burtono kaime, kur dažnai žaisdavo futbolą ir tinklinį su kitais vaikais. Būdamas suaugęs, berniukas išvyko mokytis į vietinę mokyklą. Laisvu laiku mėgdavo klausytis radijo ir rinkti senus įrašus. Jonas svajojo, kad ateityje galės organizuoti savo radijo programą, kurioje visą parą skambės populiariausia muzika iš viso pasaulio.
Baigęs mokyklą, jaunas vyras pradėjo tarnybą Karališkojoje artilerijoje kaip radaro operatorius. Savaitgaliais jis dažnai motoroleriu važiuodavo namo į Heswallį aplankyti šeimos. Baigęs studijas, Jonas nusprendė išvykti į Ameriką. Jis tikėjosi rasti gerai apmokamą darbą. Iš pradžių jaunuolis dirbo medvilnės dirbtuvėse, paskui tapo draudimo agentu. Kartą jam pavyko net pakalbėti su Johnu Kennedy, kuris per savo rinkimų kampaniją išvyko į Teksasą. Peelis buvo jo aršus gerbėjas. Kai 1963 m. Buvo nužudytas Kenedis, jaunuolis pasirinko „Liverpool Echo“ reporterio pareigas, kad dalyvautų Lee Harvey Oswald kaltinime. Vėliau Jonas šią informaciją perdavė laikraščiui „Liverpool“.
Karjera
Dirbdamas draudimo kompanijoje, Johnas ne kartą rašė kompiuterines programas, leidžiančias įrašyti reklamą. Šiek tiek vėliau jį pastebėjo Dalaso radijo stoties darbuotojai ir pasiūlė įsidarbinti jų biure programuotoju. Peelis, žinoma, sutiko, nes nuo vaikystės norėjo savo gyvenimą susieti su radiju. Tačiau už projektus jam praktiškai nebuvo sumokėta, todėl jis buvo priverstas atsistatydinti.
1967 m. Jonas grįžo į gimtąją Angliją, kur pradėjo bendradarbiauti su piratų radijo stotimi „Radio London“. Ten jam buvo pasiūlyta vesti savo programą, pavadintą „Kvepiantis sodas“. Būtent ši programa leido Peelui įsitvirtinti radijuje. Apie jį pradėjo kalbėti kritikai, radijo klausytojai ir vietiniai žurnalistai.
Savo pasirodyme Peelis reklamavo britų pogrindžio muziką, kurios dar niekas neišdrįso groti radijo programose. Jis dažnai įtraukdavo klasikinį bliuzą, liaudies kūrinius ir psichodelinį roką, visada paminėdamas atlikėjų vardus. Visa tai skyrėsi nuo oficialios radijo eigos, tačiau vis dėlto Jono pasirinkta kryptis buvo labai sėkminga. Netrukus po pasirodymo pradžios jo gausūs gerbėjai į radijo stotį pradėjo siųsti savų retro kolekcijų ir neįprastų muzikos įrašų. Todėl „Saw“ svetainė tapo savotiška abipusio bendravimo su auditorija priemone.
1967 m. Johnas paliko radiją ir pradėjo dirbti su pogrindžio laikraščiu „The International Times“, kur vedė savo koloną, kurioje parodė save kaip atsidavusį pogrindžio scenos gerbėją. Jis atidarė naujas grupes skaitytojams, rašė apie jaunus muzikantus ir poetus.
Šiek tiek vėliau Peelis prisijungė prie naujos radijo stoties „BBC Radio“. Jis pradėjo vadovauti savo programai, kurios metu su auditorija pasidalino eklektiška muzika, naujais menininkų gyvenimo faktais ir unikaliais anglų folkloro atradimais. Netrukus jam buvo liepta vesti kitą programą - „Naktinė kelionė“. Pagrindinė Johno pareiga buvo susitikti su jaunais poetais ir sužinoti apie jų sėkmės istorijas. Ši programa užfiksavo didžiąją dalį kūrybinės pogrindžio scenos ir sukėlė didelį jaudulį tarp pogrindžio mėgėjų. Visa tai lėmė, kad netrukus talentingi atlikėjai pradėjo siųsti Jonui didžiulį kiekį savo įrašų, kompaktinių diskų ir juostų tolimesniam bendradarbiavimui.
Kūrybiškumas
Be to, kad dirbo radijuje, Jonas keletą kartų vaidino ir filmą. Jis ne kartą pasirodė senuose Hario Anfieldo filmuose, o 1999 m. Vaidino niūrio senio vaidmenį filme „Penkios sekundės į atsargą“. Be to, Peelis retkarčiais dalyvavo filmuojant tokias televizijos laidas kaip „Tai tavo gyvenimas“, „Kelionė su mano kamera“ ir „Grįžimas į namus“, taip pat balsuodavo dokumentinius filmus.
2003 m. Balandžio mėn. Jonas pradėjo domėtis rašymu. Jis sukūrė savo autobiografiją, taip pat nemažai įvairių esė, kurios vėliau buvo paskelbtos bendruose „Olivetti kronikų“ rinkiniuose.
