Veiksmažodžiai yra ypatinga kalbos dalis. Nors veiksmažodžiai paprastai siejami su veiksmo išraiška, jų funkcijos kalboje yra daug įvairesnės. Rašytojai dažnai naudoja veiksmažodžius atgaivinti vaizduojamus įvykius. Pavyzdžiui, pagrindinė airių rašytojos Elizabeth Bowen romano „Dienos šiluma“ sensacija yra chaoso patirtis karo metu. Vienas ištrauka nusipelno ypatingo dėmesio. Kokį vaidmenį čia vaidina predikatiniai veiksmažodžiai? Kaip jie padeda atgaivinti įvaizdį?
Jums reikės
Ištrauka iš dienos kaitros: Virš galvų priešo lėktuvas vilkėsi, lėtai gurkšnojo aplink nakties baseiną, rengė pistoleto šautuvus - nosis, pauzė, posūkiai, sužavėti tikslo esme. "
Naudojimo instrukcija
1
Kartu taupydamas kalbą ir perteikdamas vidinę veikėjų būseną, Bowenas rašo: „Virš galvos, priešo lėktuvas vilkėjo
Taupymą sudaro tai, kad naudojamas praeities praeities žodinis įtempimas, perteikiantis ir dabartį, ir praeitį - veiksmas, atliktas iki šiol. Atrodė, kad didvyriai ką tik išgirdo priešo lėktuvą, ir vis dėlto ilgą laiką jis sukosi virš jų galvų. Tai, kad anksčiau jie jo neįtarė, prideda siaubą jų sąmoningumui. Ir, be abejo, pats veiksmažodis „vilkti“ („drag“) užsimena apie sekinančią, alinančią būseną, lydinčią karines operacijas.
2
"… lėtai gurkšnodamas nakties baseine,.."
Variklio triukšmo palyginimas su girtuokliavimu ir tuo pačiu metu su žuvimis, keliančiomis triukšmą, panašų į būgno garsą, sukelia pavojaus, nenuilstamumo, bet tuo pačiu ir miego jausmą. Metaforiniame lygmenyje veiksmažodis paverčia lėktuvą žuvimi, plaukiančiu naktiniame tvenkinyje. Taigi per veiksmažodį vyksta personifikacija, tačiau nedalyvaujant aplinkybėms, padedančioms susieti naktį su tvenkiniu, o lėktuvą - su žuvimis. Be šio naktinio tvenkinio lėktuvas būtų likęs būgninis variklis.
3
"… paruošti pistoleto pliūpsnius,.."
Veiksmažodžių, vilkiančių, būgnuojančių, piešiančių, aliteracija sujungia pirmuosius tris sakinio posūkius. Prie to pridedamas specialus onomatopoezijos poveikis, perduodamas kartojant raidžių derinį dr. Anglų kalba yra žodis drip-drop, reiškiantis lašančio vandens garsą. Atsižvelgiant į pavaizduotą vaizdą, mes galime įsivaizduoti, kad dangus yra tvenkinys su žuvimis, iš ten laša vanduo. Aišku, kad tai nėra objektyvi tikrovė, o vidinė būsena, kurią perteikia vaizdai. Tada atsiranda plokštumos triukšmas, tada jis išnyksta, veikia nervus, tarsi lašinamas vanduo.
Tai vis dar atsitiko praeityje, padarytoje ilgai, verčiant skaitytoją kilti kažkur ore, sukuriant galingą ir sunkų foną. Lėktuvas traukia patrankų patrankas, ir yra ryšys tarp dangaus ir žemės, bet dar ne su žmogumi.
4
"… nosis, pristabdymas, pasukimas,.."
Ir vėl veiksmo neužbaigtumas perduodamas tuo pačiu veiksmažodžiu įtemptas, o plokštuma tęsia savo judėjimą. Dabar veiksmažodžiai yra sakinyje vienas po kito, tuo tarpu kiekvienas veiksmažodis atidarė visą priklausomų žodžių seką. Šis veiksmažodžių-prediktorių artumas užpildo kažko pavojingo ir baisaus laukimo atmosferą.
5
"… žavi savo ketinimu."
Pagaliau baigiamas veiksmažodžių ir nuo jų priklausomų žodžių išvardijimas, tačiau veiksmas tuo nesibaigia. Čia susižavėjimas yra nebe veiksmažodžio predikatas, o daiktavardis. Sužavėtas savo paties siekio, smalsus, sustojęs ir pasisukęs žuvų lėktuvas veikia skaitytoją, tarsi muzika trileryje tuo metu, kai nutinka kažkas nepataisomo.
Veiksmažodžiai sukuria tokią įtampą šiame tekste, o vaizdams prideda specialų matmenį.
