Vienuolystė yra ypatinga asketizmo forma, priimta stačiatikybėje, katalikybėje ir kai kuriose kitose krikščionybės srityse. Vienuolystės (tonsure) priėmimas yra svarbus ir lemiamas žingsnis gyvenime. Žmogus, nusprendęs žengti šį žingsnį, turi būti tam pasiruošęs.
Naudojimo instrukcija
1
Idealiu atveju monastizmas yra gyvenimo sprendimas. Rusijos stačiatikių bažnyčia kai kuriais atvejais leidžia nutraukti bažnytinę santuoką, tačiau ji neturi idėjos apie vienuolinių įžadų panaikinimą. Laikoma, kad vienuolis, išėjęs iš vienuolyno į pasaulį, sulaužė įžadus ir yra uždraustas bažnyčioje.
2
Tonzilių vartojimo priežastys gali būti skirtingos. Tačiau bendroji bažnyčios nuomonė sako, kad vienintelė verta priežastis yra noras paaukoti viską, kad visą savo gyvenimą galėtų skirti tarnavimui Dievui.
3
Kategoriškai nerekomenduojama palikti vienuolyno dėl beviltiškumo ar nesugebėjimo susituokti (susituokti) ir įkurti šeimą. Žmonės, kurie dėl tokių priežasčių tapo vienuoliais, paprastai su dideliais sunkumais priprato prie vienuolinio gyvenimo ir ne visada gali to išlaikyti.
4
Remiantis Rusijos stačiatikių bažnyčios kanonais, tik vienuolis turi teisę tapti vyskupu. Kadangi metropolitai ir patriarchas yra renkami iš vyskupų, vienuolystė yra bažnyčios hierarchijos viršūnė. Šiuo atžvilgiu plačiai manoma, kad tonzūros įvedimas gali prisidėti prie bažnyčios karjeros.
Tačiau ši nuomonė klaidinga. Tapę vienuoliais dėl ambicingų priežasčių, jie retai pasiekia savo tikslą.
5
Nepriimtina tapti vienuoliu kažkieno įsakymu prieš kito asmens valią. Dvasinis auklėtojas gali palaiminti tonzūrą, bet tik tuo atveju, jei jo palata to paprašo ir, išpažįstančiojo požiūriu, yra pasirengusi tokiems savo gyvenimo pokyčiams. Priešingu atveju tokia palaima negali būti laikoma veiksmų vadovu.
6
Iš karto kirpti asmenį, atėjusį į vienuolyną, draudžiama. Prieš imantis vienuolinių įžadų, laikomasi daugiau ar mažiau ilgo parengiamojo laikotarpio - paklusnumo. Kartais jis skirstomas į kelis etapus: darbininkas (gyvena ir dirba vienuolyne), kaftanas (įvaikintas kaip vienuolyno brolija, dėvi specialius drabužius), naujokas (gyvena tarp vienuolių ir ruošiasi tonzuoti).
7
Paklusnumas gali trukti kelerius metus. Visą šį laikotarpį naujokas turi teisę palikti vienuolyną, jei nusprendė, kad negali tapti vienuoliu. Tačiau kai kuriuose vienuolynuose tai gali susidurti su papildomais sunkumais, nes šių vienuolynų įstatai prilygina naujokus einantiems pareigas su vienuoliais ir neleidžia jiems atsisakyti savo ketinimo.
8
Ne kiekvienas žmogus, gavęs tonzilę, privalo gyventi vienuolyno sienose. Kartais išpažintis palaimina „vienuolystę pasaulyje“ - griežtą įžadų laikymąsi neatsiejant nuo išorinio pasaulio. Tačiau tokie atvejai yra reti, išskirtiniai ir reikalauja ypatingo vienuolio vidinio apsisprendimo.
