Jėzaus Kristaus įžengimo į Jeruzalę įvykis įvyko prieš savanoriškas Kristaus kančias visai žmonijai. Šį istorinį įvykį pasakoja visi keturi evangelistai. Trumpiausią Viešpaties įėjimo į Jeruzalę santrauką galima rasti Jono evangelijoje.
Viešpaties įžengimas į Jeruzalę buvo atliekamas ypatingai iškilmingai. Kristus, apsuptas savo mokinių ir daugybės žmonių, buvo išsiųstas iš Betanijos (kaimas netoli Jeruzalės) į laisvą kančią.
Evangelikai mums pasakoja, kad Kristus paprašė savo mokinių, kad jis nusileistų jam nuo alyvuogių kalno į Jeruzalę. Būdamas ant jauno kumeliuko Kristus nusileido nuo Alyvų kalno iki Jeruzalės. Tai buvo taikos ženklas, nes senovės Izraelyje arkliai buvo naudojami daugiausia karinėse operacijose.
Kai Kristus artėjo prie Jeruzalės, miesto žmonės išėjo pasitikti jo su džiaugsmingais šaukimais: „Aukščiausioji Hosanna, Hosanna Dovydo Sūnui“. Tuo pat metu žmonės padėjo palmių šakeles prieš Kristų ir šlovino Gelbėtoją už visus jo stebuklus, kuriuos Kristus atliko per savo viešąją tarnystę.
Toks karališkasis priėmimas įvyko dėl to, kad dieną prieš šitą Kristų prisikėlė Betanijoje Lozorius, kuris buvo miręs keturias dienas. Gandai apie šį įvykį negalėjo nepavykti pasiekti Jeruzalės, nes Betanija yra netoli pagrindinio senovės Izraelio miesto.
Jėzui Kristui įžengus į Jeruzalę, matoma Viešpaties savanoriška kančių eisena. Kristus žinojo, kad praeis kelios dienos, ir žmonės, šaukę Jam „hosanna“, paprašys Pilato Gelbėtojo nukryžiavimo nukryžiavimo.
Viešpaties įžengimo į Jeruzalę šventė Rusijoje kitaip vadinama Palmių sekmadieniu. Stačiatikių bažnyčiose šiam įvykiui skirtos šventės rengiamos paskutinį sekmadienį prieš Velykas.
