Labai dažnai įžeidinėjate, jie įžeidžia. Jūs slepiate piktumą, užgriozdindami sielą tamsa ar atleidžiate, tuo pačiu nerūpestingai melsdami: „Dievas atleis“. Bet kaip išsiaiškinti, kas, be visagalio, turi teisę atleisti? Ar galite išlaisvinti savo ir nusikaltėlių širdis nuo įžeidimų?
Naudojimo instrukcija
1
Dievas moko atleisti tiems, kurie tave padarė neteisingai, įžeidė, įrėmino ar pateikė bet kurią kitą priežastį piktintis. Be to, Visagalis moko melstis už skriaudėjus, palinkėti jiems gero. Atrodo nesuprantama - kodėl iš tikrųjų jūs esate įpareigoti melstis už juos? Čia darai gera pirmiausia sau, išlaisvindamas sielą nuo nereikalingų įžeidimų (jų gyvenime yra tiek daug).
2
Kita vertus, įsivaizduokite, kad jūs pats, nenorėdamas ką nors įskaudinti, atgailaujate, nuoširdžiai prašote atleidimo, o jūs nenorite atleisti. Jūsų būklė yra prislėgta, jūs nežinote, ką dar reikia padaryti, kad būtų atleista, „katės subraižo“ jūsų sieloje, ir jūs negalite ištraukti tokios situacijos iš galvos. Pateikta? Dabar atsimeni, ar tavo gyvenime buvo toks žmogus, kuriam nenorėjai atleisti? Taigi nusižengimai gali būti atleisti, norint nuraminti žmogaus sielą. Ir ten Dievas teis. Jėzus pasakė, kad prieš eidami pas teisėją turime pakloti.
3
Pats žodis „nuodėmė“ yra sunkus. Ir jūs neturėtumėte su juo bendrauti. Jei tau buvo padaryta blogai - tiesiog atleisk šiam asmeniui ir leisk Dievui atleisti pačiai nuodėmei. Ir jūs neturėtumėte ieškoti tų, kurie atleis jūsų nuodėmes, vien tik Dievas gali. Šventasis Raštas sako, kad jei žmogus pats pripažins savo nuodėmes, tai Visagalis atleis. Tik Jis.
4
Jei jūsų atgaila yra nuoširdi, tai turėtų būti daroma ne tik žodžiais, viskas turi būti padaryta norint kompensuoti žalą (sugrįžimas į šeimą, pavogtas - sugrįžimas, įžeistas - atsiprašyti).
5
Norint atleisti nuodėmes ir nuoskaudas, svarbiausia - nuraminti sielą, nueiti į bažnyčią, melstis ir uždegti žvakutę sau ir nusikaltėliui, tai bus lengviau pamatyti!
