Tyrimų planavimas yra būtinas norint nustatyti jo organizacines ypatybes, apskaičiuoti reikiamas lėšas, paskirstyti išteklius ir nustatyti kontrolės metodus. Pats planas yra ne kas kita, kaip veiksmų seka, išsprendžianti tyrėjams iškeltą tikslą. Tuo pat metu ne kiekviena problema išsprendžiama nuosekliai įgyvendinant kiekvieną iš etapų. Todėl tyrimų plane taip pat turėtų būti numatyti problemų sprendimo metodai.
Naudojimo instrukcija
1
Tyrimo planavimas prasideda pasirenkant šaltinio duomenų rinkimo metodiką. Metodikos pasirinkimas priklauso nuo to, kokius tyrimus planuojama atlikti. Jei tai sociologinis ar psichologinis tyrimas, tada informacija gaunama apklausos metodu. Tuo pačiu metu mokslinių tyrimų planavimas visų pirma apims interviu metodą, taip pat anketų ir anketų sudarymą.
Pagrindinių ir taikomųjų mokslų srities tyrimai paprastai atliekami pagal patikrintą modelį, kurį galima rasti tyrimų institutų gairėse. Bet kokie konkretūs tyrimai šiose srityse labai priklauso nuo tikslų ir naudojamos įrangos, taip pat nuo konkrečios kiekvieno mokslo metodikos.
2
Pasirinkę duomenų rinkimo būdą, jie pradeda kurti klausimus anketoms. Tai nesusiję su mokslinių tyrimų planavimu, kai tiriami nesocialiniai procesai, o humanitariniuose moksluose didžioji dalis eksperimentų atliekama tokiu būdu. Tokio tyrimo klausimų sudarymo algoritmas atrodo taip:
1. Tyrimo tikslų apibrėžimas.
2. Klausimų, į kuriuos atsakymai gali tapti analizės objektu, parengimas.
3. Pasirinktų klausimų stebėjimas, vertinimas, testavimas reprezentatyviose tikslinėse grupėse ir koordinavimas su tyrimo užsakovu.
Tada atrinkti klausimai įvedami į klausimyną, o klausimyną paprastai sudaro trys dalys:
1. Įvadas - klausimai, susiję su dėmesio pritraukimu ir išlaikymu, sukeliantys apklausos respondentų susidomėjimą.
2. Reikiama dalis - apklausos data, laikas, informacija apie respondentą.
3. Pagrindinėje dalyje, kurios planavime reikia atkreipti dėmesį į klausimų skaičių, jų seką. Be to, turėtų būti suteikta galimybė naudotis kontrolės klausimais.
3
Norint atsakyti į klausimą, kaip teisingai sudaryti tyrimo planą, reikėtų remtis teiginiu, kad jo pagrindinis tikslas yra išspręsti organizatorių nustatytas užduotis. Tai turėtų būti vertinama net planuojant, būtent duomenų analizės etape.
Tyrimo duomenys yra neapdoroti ir neapdoroti, todėl juos reikia analizuoti. Šiuo atžvilgiu jie turi būti pateikti matricos forma - įrašyti į specialias lenteles, nurodančias atsakymų rūšis ir kiekvieno iš jų dažnumą. Tuomet atliekama statistinė analizė - nustatomos vidutinės vertės, koreliacijos ir regresijos santykiai, taip pat pastebimos kylančios tendencijos. Duomenų analizės veiklos organizavimas turėtų būti išsamiai apibrėžtas plane.
4
Paskutinis tyrimo planavimo ir organizavimo žingsnis yra išvadų ir rekomendacijų formulavimas. Planavimo etape turėtų būti nustatyta, kokia forma bus pateikti rezultatai. Išvados rašomos tik remiantis tyrimo rezultatais, o rengiant rekomendacijas gali būti panaudotos už tyrimo ribų esančios žinios.
