Žmonijos istorija yra karinių konfliktų serija. Bėgant amžiams keitėsi kariaujančių šalių ginkluotė ir kariuomenės taktika. Tačiau šiuolaikinio karo tikslai išlieka tie patys: tai teritorijų užgrobimas, priešo pasipriešinimo slopinimas, taip pat jo politinio, karinio ir pramoninio potencialo panaikinimas.
Naudojimo instrukcija
1
Šiuolaikinis karas dažniausiai prasideda nuo aktyvių politinių mokymų. Siekdamas įgyti įtakos užsienio valstybėje, agresorius stengiasi panaudoti savo protegavimo skatinimą kitos šalies politinėse struktūrose ir valdžios institucijose. Tokia paslėpta agresija dažnai virsta tiesioginiu suverenios valstybės galios spaudimu ir jos valios primetimu potencialiam priešininkui.
2
Kartais politinės įtakos rezultatas netinka agresoriui, ypač jei „auka“ išlaiko sugebėjimą priešintis kažkieno politinei valiai. Šiuo atveju naudojama „aksominių“ revoliucijų ar tiesioginės ginkluotos intervencijos į valstybės vidaus reikalus taktika. Įprastas pretekstas šiuo atveju yra „demokratijos atkūrimas“ arba „teroristų“ pasipriešinimo slopinimas. Politinė agresijos fazė virsta tiesioginiais kariniais veiksmais.
3
Dauguma šiuolaikinių karų vyksta ribotoje teritorijoje. Bet tai visiškai nereiškia, kad vietinės karinės operacijos negali apimti didelių teritorijų. Pavyzdys yra pasaulinis karas su tarptautiniu terorizmu, kurį visame pasaulyje vykdė Jungtinės Amerikos Valstijos. Jei politinė grupė netinka JAV vyriausybei, ji prilyginama teroristinei organizacijai ir tampa agresijos objektu.
4
Šiuolaikiniai karai yra visiško pobūdžio, nes jie apima ne tik visą fizinę erdvę, kurioje gyvena žmogus, bet ir psichinę erdvę. Vienas galingų šiuolaikinės karinės konfrontacijos veiksnių yra informacinis karas, kuris kovojamas per televiziją, radiją ir internete. Dalyvaujantiems kariniuose konfliktuose informacija teka iš visų pusių, dauguma jų yra tendencingi ir negali būti patikrinti.
5
Ypatingas šiuolaikinio karo pobūdis taip pat yra susijęs su karinių operacijų tikslų pasikeitimu. Jei ankstesniais laikais agresorius siekė pasiduoti priešui ir nuversti teisėtą vyriausybę, dabar jis bando „ištirpdyti“ valstybės valdžią, kvestionuodamas patį jos egzistavimo faktą. Tokia taktika daro „aukos“ pasipriešinimą beprasmį, nes tampa neaišku, ką tiksliai reikia saugoti.
6
Karai šiuolaikinėje eroje yra užsitęsę. Kova dažnai negali būti redukuojama į vieną lemiamą mūšį ar kovų seriją. Pavyzdys yra karinis konfliktas Irake, Sirijoje ir Afganistane. Retkarčiais viena iš šalių vykdo lemiamą karinę operaciją, tačiau tai lemia tik laikiną vietinę pergalę, nepažeisdama bendros karo baigties.
