Įpusėjus sunkiai finansinei krizei, Graikija bando ieškoti alternatyvių būdų papildyti biudžetą. Jau buvo išsakyta daugybė variantų, pradedant kai kurių šalies salų pardavimu ir baigiant Vokietijos sąskaita už vokiečių padarytus nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metu.
Graikijos finansų ministerija nutarė iškelti klausimą, ar Vokietija moka reparacijas žalos, padarytos šaliai per Antrąjį pasaulinį karą, sąskaita. Tai papasakojo Graikijos finansų ministro pavaduotojas Christos Staykuros. Anot jo, graikai turi teisę išspręsti šią problemą jiems tenkinančiu būdu.
Pareigūno teigimu, ekspertai atidžiai ištirs ministerijos archyvus, tai padės nustatyti tikslų žalos dydį. Vokietijos skolų klausimas yra labai sudėtingas, todėl jis turi būti išspręstas laikantis tarptautinės teisės.
Reparacijų klausimą 2010 m. Iškėlė Graikijos ministro pirmininko pavaduotojas Theodoros Pangalos, kuris teigė, kad karo metais įsibrovėliai pašalino šalies aukso atsargas, kurios sunaikino jos ekonomiką. Jis taip pat priminė, kad reikia grąžinti dviejų milijardų paskolą, kurią priverstinai išleido Graikija Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiams.
Atsižvelgiant į tai, kad didžiausias Vokietijos indėlis į stabilizacijos paskolas, kurias gauna Graikija, yra didžiausias, vokiečiai jautėsi įžeisti ir net nenorėjo girdėti apie naujas reparacijas. Vokietija priminė, kad graikai pagal 1960 m. Sutartį jau buvo gavę 74 mln. USD kompensacijų, todėl visi vokiečių įsipareigojimai Graikijai buvo panaikinti.
Vertinant pirmuosius graikų teiginius apie naujas kompensacijas, būtina atsižvelgti į tai, kad jie buvo padaryti kampanijos prieš parlamento rinkimus metu. Paprastai jos metu kandidatai nesileidžia žadėdami ir aukšto rango politinius pareiškimus, bandydami pelnyti rinkėjų simpatijas. Be to, jie nieko nepraranda: iš Vokietijos galima išsitraukti kitas priemones - na, tai nepasiteisins - taip pat nėra baisu. Konkreti ieškinio prieš vokiečius suma dar nepaskelbta, tačiau aptariant šį klausimą jau buvo paminėti skaičiai nuo 7, 5 iki 70 milijardų eurų.
Graikų noras gauti papildomų lėšų esant finansinei krizei yra gana suprantamas, tačiau kitų finansinių pretenzijų pateikimas vokiečiams gali pasitraukti iš šalies. Vokietija jau dabar yra didžiausia Europos skolintoja, ilgą laiką jos valdžia visais įmanomais būdais stengėsi išvengti Graikijos pasitraukimo iš euro zonos. Tačiau vokiečių kantrybė taip pat turi ribą, o garsūs graikų teiginiai apie reparacijas gali būti paskutinis šiaudas. Gali būti, kad Vokietijos požiūris į Graikijos išgelbėjimo klausimą gali kardinaliai pasikeisti. Be to, Vokietijos finansinės tarnybos jau skaičiuoja neskausmingiausio Graikijos išėjimo iš euro zonos galimybes.
