Problema, kaip sudominti teksto skaitytoją, susidūrė su visų laikų ir žanrų autoriais. Šiandien beveik visi metodai yra išbandyti ir žinomi, belieka tik pasirinkti metodą, tinkamiausią konkrečiam darbui.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/63/kak-zainteresovat-chitatelya.jpg)
Naudojimo instrukcija
1
Šoku skaitytoją. „Šokas“ šiame kontekste neturi būti tiesioginis (žr. Chucko Palahniuko kūrinį). Vokiečių filosofas Friedrichas Nietzsche savo veikale „Antikrikščionybė“ šokiravo nuo pirmųjų skyrių: visus krikščionis žmones vadino „silpnais“, „apgailėtiniais“ ir „niekinančiu viską, kas žmogiška“. Nepaisant to, kad skaitytojas stovėjo smarkiai priešingoje padėtyje, jis liko suintriguotas ir skaitė toliau, kol nebuvo paaiškintas autoriaus požiūris. Panašią techniką reguliariai naudoja mokslinė fantastika S. Lukjanenko: jo romanai prasideda nuo veiksmo, kuris atrodo visiškai beprotiškas ir neaiškus. Tačiau jau antrame skyriuje autorius pradeda aiškinti „žaidimo taisykles“ ir įvykius, kurie ką tik nutiko.
2
Užmegzkite dialogą su skaitytoju. Tai reiškia, kad jūs ne tik galutinai perteikiate savo požiūrį, bet ir užduodate retorinius klausimus, leidžiate sau patiems pagalvoti ir, svarbiausia, stengiatės suprasti savo skaitytojo mintis. Taigi Pranciškus Fukuyama savo filosofiniuose darbuose reguliariai vartoja formuluotę „Galite pagalvoti
T. y., Jis sąmoningai numato galimus prieštaravimus dėl savo adreso ir laiku į juos atsako, o tai sukuria dialogo efektą.
3
Būk aiškus. Tai ypač svarbu vadovėlių ir mokslinių darbų autoriams. Skaitytojas domisi medžiaga tik tada, kai supranta, kad ji yra visiškai aiški, todėl stenkitės vengti sudėtingų posakių ar reguliariai priminti jų prasmę. Štai kodėl klasikinės vokiečių filosofijos skaitymas sukelia tokį siaubą studentų tarpe: paprastai tokie tekstai yra labai nesuprantami, juose yra daug siaurų terminų ir juos reikia kruopščiai ir apgalvotai perskaityti. Žinoma, ten išreikštos mintys yra labai įdomios, tačiau jos tiesiog neprieinamos.
4
Pabrėžkite aktualumą. Pavyzdžiui, rašydami esė apie naftos kainą pasaulyje, galite palikti ją įdomiai tik siauram žmonių ratui, tačiau, jei nubrėžsi tiesiogines paraleles su realybe ir gyvenimu, akimirksniu tapsi svarbus skaitytojams. Šiame pavyzdyje jis gali atrodyti taip: „Mano tema yra svarbi, nes nafta yra pagrindinė Rusijos eksporto prekė, o jos kaina tiesiogiai veikia mūsų gyvenimo lygį“.