Maskva - Rusijos sostinė, šiandien yra didelis žmonių skruzdėlynas, didžiausias šalies miestas. Tai iš tikrųjų istorinis, kultūrinis ir politinis centras, turintis visą reikiamą infrastruktūrą, daugiausia dėmesio skiriant finansiniams ir transporto srautams. Bet tai ne visada buvo Maskva.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/60/kak-zhili-moskvichi.jpg)
Naudojimo instrukcija
1
XII amžiuje įkūręs Suzdalio kunigaikštis Jurijus Dolgoruky, Maskvos miestas ilgą laiką išliko provincijos provincija, atiduota mažiems konkretiems kunigaikščiams, ir tik XV amžiaus pabaigoje jis tapo Maskvos kunigaikštystės centru, aplink kurį tie, kurie nebenorėjo paklusti Kijevo kunigaikščiams, suvienijo savo žemes. Dėl patogios padėties prekybos kelių sankryžoje Maskva buvo pasirinkta sostine, o jos didieji kunigaikščiai tapo žinomi kaip suvereniai. Mieguistas berniukas ir prekybininkas Maskva išliko sostine iki XVIII amžiaus pradžios, kai Petras I ją paliko ir kartu su teismu persikėlė į naujai įkurtą Sankt Peterburgą. Maskvos gyventojai vėl tapo didmiesčių gyventojais tik 1918 m., Kai vyriausybės ir valstybės saugumui buvo nuspręsta sostinę nutolti nuo vakarinių sienų.
2
Pasaulietinio Sankt Peterburgo fone, Maskva ilgą laiką išliko dideliu kaimu, kuriame kiekviena pirklių ir dvarininkų dvarų pastatyta gatvė, apsupta žalumos, turėjo savo bažnyčią ar vienuolyną. Ši miesto istorija nulėmė neskubamų, dievobaimingų, svetingų jo vietos gyventojų istorinę struktūrą. Tačiau šių maskviečių palikuonių šiandienos Maskvoje beveik nėra - Spalio revoliucijos vėjas ir po jo kilęs Pilietinis karas juos visus nugriovė.
3
Šiandien „vietiniai“ maskviečiai yra palikuonys tų, kurie 1920 m. Pradėjo apgyvendinti sostinę. Maskva buvo tapusi pramonės centru, jai reikėjo darbo rankų, todėl iš gretimų kaimų čia plūsta daugybė žmonių, o iš visos šalies čia atvyko kūrybinė inteligentija, čia atsidarė naujos ir senos švietimo įstaigos, tyrimų centrai ir institutai. 30-aisiais susiformavo tas miesto sluoksnis, kuris pradėjo vadinti muskusus, bet tuo pačiu jautė ypatingą atsakomybę. Tai buvo nuostabūs žmonės, kurie kartu su visa šalimi ar net puse žingsnio į priekį sugebėjo išmesti nacius ir apsaugoti ne tik sostinę, bet ir visą šalį.
4
Dar prieš praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio vidurį Maskva turėjo tą išskirtinį žavesį ir tik jai būdingą gyvenimo būdą bei gyvenimo ritmą, todėl ji buvo didelis, bet jaukus miestas, kuriame gyvena paprasti ir draugiški žmonės. Bet juos vis dėlto jau pradėjo spausti „ribotojai“ - į miestą naujiems pastatams ir gamykloms atvykę žmonės neturėjo pakankamai darbuotojų. Šiandien, kai bet kuris žmogus, atvykęs iš bet kur, gali tapti didmiesčiu, tikrų maskviečių yra labai mažai.