Visuomenė yra sudėtinga socialinė sistema, apimanti daug tarpusavyje susijusių socialinių bendruomenių, etninių grupių, institucijų, statusų ir vaidmenų. Yra keletas būdų, kaip nustatyti jo struktūrą.
Naudojimo instrukcija
1
Visuomenė yra sudėtinga struktūra, nuolat judanti. Jį sudaro žmonių grupės, kurios yra susivienijusios pagal teritorinį principą darbo (studijų) ar profesijos vietoje. Vienoje visuomenėje yra atstovaujama daugeliui socialinių pozicijų ir statusų, taip pat ir socialinėms funkcijoms. Be to, visuomenė apima pačias įvairiausias normas ir vertybes. Ryšiai, atsirandantys tarp šių elementų, lemia socialinę struktūrą.
2
Organinės teorijos visuomenė laiko gyvu organizmu ir mano, kad ji apima ir įvairius organus bei sistemas (virškinimo, kraujotakos ir kt.). A. Comte kaip visuomenės organizmus išskiria reguliavimo (valdymo), gamybos (žemės ūkio, pramonės), paskirstymo (keliai, prekybos sistema) organus. Laikoma, kad svarbiausia socialinio organizmo institucija yra valdymas, įskaitant valstybę, bažnyčią ir teisinę sistemą.
3
Anot marksizmo šalininkų, socialinėje sistemoje išskiriami pagrindiniai ir antstato komponentai. Lemiamas elementas buvo laikomas ekonominiu (pagrindiniu). Antstato formavimas valstybės, įstatymų, bažnyčios asmenyje buvo laikomas antraeiliu. Marksistai suprato socialinę struktūrą suskirstę materialinę-gamybos sferą (ekonomika), socialinę (žmonės, ekonominės klasės ir tautos), politinę (valstybė, partijos ir profsąjungos) ir dvasinę sferą (psichologinė, vertybinė, socialinė sudedamoji dalis).
4
Populiariausią visuomenės supratimą, kurį naudoja šiuolaikiniai sociologai, pasiūlė T. Parsonsas. Jis pasiūlė visuomenę laikyti tam tikra socialinės sistemos rūšimi. Pastaroji, savo ruožtu, yra veiksmų sistemos dalis. Anot sisteminio požiūrio šalininkų, visuomenę sudaro keturi posistemiai, kurių kiekvienas vykdo savo funkcijas. Socialinė sistema tarnauja kaip būdas integruoti žmones ir socialines grupes į visuomenę, ją sudaro elgesio normos. Būtent ji yra visuomenės branduolys. Kultūros posistemis yra atsakingas už kultūrinio identiteto išsaugojimą ir tipiško elgesio atgaminimą ir apima vertybių derinį. Politine sistema siekiama pasiekti visuomenės posistemio tikslus. Ekonominis posistemis suteikia sąveiką su materialiuoju pasauliu.
5
Kai kurie tyrinėtojai supranta visuomenę kaip socialinių santykių, atsirandančių tarp žmonių, visumą. Tarp jų galima išskirti dvi dideles grupes: materialinius (atsirandančius asmens praktinės veiklos metu) ir dvasinius santykius (idealius santykius, kuriuos lemia jo dvasinės vertybės). Pastarosios apima politinę, moralinę, teisinę, meninę, religinę, filosofinę.
