Švenčiausiosios Mergelės Marijos laidojimo apeigos yra ypatinga pamoka stačiatikių bažnyčioje, kurios metu prisimenama Dievo Motinos prielaida ir palaidojimas Getsemanėje. Tai yra ypatinga tarnyba, kurioje stengiasi dalyvauti visi stačiatikiai.
Į Švč. Mergelės Marijos laidojimo įsakymą įeina ir liūdnos giesmės, skirtos Mergelės Marijos ėmimui (mirčiai), ir liturginiai tekstai, suteikiantys žmogui viltį įvykdyti pačią Mergelės Marijos pažadą apie Dievo užtarimą prieš Dievą iki laiko pabaigos.
Dievo Motinos laidojimo pamaldos yra pamaldus paprotys, įtrauktas į liturginį Bažnyčios gyvenimą. „Typicon“ (pagrindinėje knygoje, atspindinčioje liturginę Bažnyčios chartiją) nėra tolesnių nurodymų dėl Dievo Motinos palaidojimo tvarkos ir nuorodų apie jos įvykdymą stačiatikių bažnyčiose. Tačiau toks „Typicon“ nutylėjimas apie šią tarnystę nėra rimta garbinimo kliūtis, nes tokiu veiksmu pasireiškia ypatinga žmogaus meilė Dievo Motinai ir pagarba uolus krikščionių globėjas.
Pirmieji rankraščiai su Švč. Mergelės Marijos laidojimo raide yra maždaug XV – XVI a. Remiantis nusistovėjusiu pamaldžiu papročiu, ši apeiga atliekama Jeruzalėje prie Mergelės kapo ryte, Dievo Motinos apsireiškimo šventės išvakarėse. Istoriškai kitose stačiatikių Rytų bažnyčiose šios pamaldos buvo atliekamos kartu su šventine Mergelės Marijos Ėmimo į dangų pamaldomis (rugpjūčio 28 d., Remiantis nauju stiliumi), ty per Ėmimo į dangų šventę. Tačiau Didžiosios Konstantinopolio bažnyčios chartija draudžia tokį Švenčiausiojo Theotokos palaidojimo laipsnio derinimą su šventine Tarnybos tarnyste. Tačiau Rusijoje išliko praktika švęsti Ėmimo į dangų tarnystę derinant visos nakties budrumą (Ėmimo į dangų išvakarėse) su atskira dieviškosios tarnybos dalimi iš laidojimo pavardės. Šiuo atveju laidojimo laipsnis patenka į rugpjūčio 27 dienos vakarą. Tokia praktika vyksta Kijevo Pečersko Lavroje ir Kostromos epifanijos vienuolyne.
Daugelyje Rusijos stačiatikių bažnyčių švenčiausiųjų teotokų laidojimo tvarka yra įprasta atlikti artimiausiomis Dangun ėmimo į dangų šventimo dienomis. Dažniausiai šios pamaldos švenčiamos trečią dieną po Dievo Motinos ėmimo į dangų šventės. Jei manysime, kad dieninio rato garbinimas prasideda iškilmingo įvykio vakaro išvakarėse, tada visos nakties vigilija su laidojimo rangu atliekama antrą dieną vakare po Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventės - rugpjūčio 29 d.
Praktika atlikti Mergelės palaidojimo apeigas trečią dieną po Apreiškimo yra tvirtai įsitvirtinusi Rusijoje nuo XIX amžiaus vidurio, kai ši tarnyba buvo pradėta siųsti Getsemanės vienuolyne, Trejybės-Sergejevos Lavros, būtent tokia seka.
Vis dėlto verta manyti, kad kartais trečioji Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena sutampa su sekmadieniu. Tokiu atveju Dievo Motinos laidojimo įsakymas nėra vykdomas kartu su sekmadienio sekmadienio pamaldomis, o atidedamas į ketvirtą dieną po Susitikimo (atitinkamai visos nakties vigilija, atlikta naktį prieš tai, siunčiama trečią dieną). Tai įvyko 2015 m. Dievo Motinos Ėmimo į dangų šventė krito atitinkamai penktadienį, rugpjūčio 28 d., Trečioji diena sutampa su sekmadieniu. Tačiau sekmadienio išvakarėse šeštadienio vakarą vyksta šventinė pamaldos. Todėl Liturginė chartija rekomenduoja atidėti Švč. Mergelės Marijos palaidojimo tarnystę 4 dieną po Susitikimo (pirmadienį, rugpjūčio 31 d.). Taigi laidojimo įsakymas įteiktas 2015 m. Rugpjūčio 30 d., Sekmadienio vakarą.
Taip pat verta paminėti, kad parapijos rektoriaus palaiminimu dėl bet kokios svarios priežasties Dievo Motinos palaidojimo įsakymas gali būti įteikiamas kitomis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventimo dienomis.
