Populiari teatro ir kino aktorė - Marija Vyacheslavovna Zvonareva - šiandien yra savo kūrybinės karjeros viršūnėje. Jos profesionalų portfelyje yra daugybė prestižinių apdovanojimų, tarp kurių yra „Auksinis Avinas“ (2003) ir prizai už geriausią VI tarptautinio kino festivalio aktorę kartu (2005) ir XXI RKF Kinotavr (2010).
Gimtoji Voronežo sritis ir šeimos, nutolusios nuo kultūros ir meno pasaulio, gimtoji Marija Zvonareva nuo 1998 m. Yra Riazanės dramos teatro aktorė. Jos teatro repertuare yra populiariausi spektakliai „Gražuolis žmogus“ (Susannos Lundyševa vaidmuo), „Dviejų meistrų tarnas“ (Beatričės personažas), Dėdė svajonė (nuotakos įvaizdis) ir Pelenė (vyresniosios sesers Anos vaidmuo).
Marijos Viačeslavovnos Zvonarevos biografija ir kūrybinė karjera
1974 m. Spalio 3 d. Otradnoye kaime (Voronežo sritis) gimė būsimas populiarus menininkas. Nuo vaikystės mergina demonstravo puikius kūrybinius sugebėjimus, aktyviai dalyvavo mokyklos veikloje. Todėl gavusi vidurinio išsilavinimo pažymėjimą, ji lengvai įstojo į Voronežo menų institutą, kurį baigė 1995 m., Gavusi trokštamą „teatro ir kino aktoriaus“ diplomą.
Baigusi studijas, Marija įstojo į Ryazan teatro katedrą katedroje, kur trejus metus žengė ant scenos. Vietinis dramos teatras, kuriame ji vis dar džiugina teatro žiūrovus savo talentingu žaidimu, tapo jos kūrybos namais.
Vis dėlto didžiausią dėmesį savo kūrybinėje karjeroje Maria Zvonareva padarė būtent kine, kuriame 2003 m. Debiutavo su Marinos personažu filme „Trio“. Čia ji rinkosi kartu su Andrejumi Paninu ir Michailu Porechenkovu. Puikus startas iš karto atnešė jai šlovę, o po to jos filmografija pradėjo sparčiai pasipildyti.
Šiuo metu už kino aktorės pečių yra daugiau nei penkiasdešimt kino kūrinių, iš kurių garsiausi apima vaidmenis šiuose filmuose ir serialuose: „Nekontroliuojamas slydimas“ (2005), „Precinct“ (2009), „Citizen Head“ (2010), „Caviar“. „Baronas“ (2012), „Blogio gėlės“ (2013), „Eiti per agoniją“ (2017) ir „Prarasta laimė“ (2018).
Anot aktorės, būtent rinkinys palankiausiai pateikia žiūrovui jos įgyvendintą režisieriaus idėją. Taip yra dėl to, kad jos antropometrija (aukštis 175 cm) ir ne pats elegantiškiausias plastiškumas yra meistriškai išlygintas artimaisiais kadre. Tuo tarpu scenoje žiūrovai, pradedant nuo septintos kioskų eilės, nemato veidų ir tų autentiškų emocijų, kurias perteikia veido išraiška.
