Visuomenė yra istoriškai besivystanti žmonių grupė, kurią tarpusavyje sieja įvairūs santykiai. Visuomenės raidos proceso negalima sustabdyti laiku.
Visuomenę sudaro ne tik žmonės, bet ir individai. Kiekvienas iš jų siekia savo interesų, turi savo nuomonę ir siekia išspręsti iškilusias problemas jam patogiausiais būdais. Žmonių ar jų grupių interesai nuolat kišasi. Kyla konfliktų, kurie išsprendžiami tarpusavio susitarimais ir nuolaidomis. Tai vadinama sutarimu. Žmonės, aptardami ir bendraudami tarpusavyje, nusprendžia, kaip būti ir ką daryti. Istoriniu požiūriu tai lemia, kad visuomenė įgyja vieną judėjimo vektorių, kuriuo seka, galbūt to nesuvokdama. Šis vektorius pasikeičia, jei tam tikra asmenų grupė mano, kad bendroji kryptis yra klaidinga. Kartais visuomenėje atsiranda tokių asmenybių, kurios sugeba vadovauti žmonėms savo charizma, žiniomis ir įgūdžiais. Individo vaidmuo visuomenės raidoje yra prieštaringai vertinamas sociologijos momentas. Tačiau negalima pamiršti didžiųjų senovės filosofų, tokių kaip Aristotelis ir Platonas, ar karinių lyderių, tokių kaip Napoleonas ir Aleksandras Didysis, vardų. Šie žmonės personifikavo tas epochas, kurioms jie priklausė. Žmogus instinktų lygiu siekia pakeisti aplinką esančią aplinką, kad ji būtų patogesnė ir tinkamesnė gyvenimui. Ankstyvajame vystymosi etape visuomenė tiesiog siekė išgyventi, užsidirbdama maisto sau ir pasigamindama pirmuosius įrankius. Šiandien žmonija negali įsivaizduoti savęs be kompiuterinių technologijų ir įvairių duomenų perdavimo per atstumą metodų, kurie nuolat tobulinami, siekiant didžiausio patogumo. Objektai, supantys žmogų, nulemia jo asmenybę ir mąstymo vektorių, todėl jis ne tik naudoja objektus, jau pagamintus prieš jį, bet ir siekia juos dar patobulinti arba sugalvoti ir sukurti naujus. Visuomenės vystymasis niekada nesustos, kol kiekvienas žmogus nesivystys savarankiškai, leis kitiems žmonėms tai padaryti ir nesistengs pakeisti savo gyvenimo.
