Kai kurie žmonės gali smerkti stačiatikių krikščionis piktybiškai laikydamiesi piktogramos, remdamiesi vienu iš dešimties įsakymų apie stabo nekūrimą. Tiesą sakant, pagarba šventiems paveikslams nėra šio įsakymo, kurį Bažnyčia skelbia piktogramų garbinimo dogma, pažeidimas.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/86/pochemu-v-pravoslavii-pochitayutsya-ikoni.jpg)
Krikščionių stačiatikių tradicijoje šventieji atvaizdai (piktogramos) atsiranda dėl garbingo elgesio ir garbinimo. Dievo reprezentatyvumo klausimas buvo keliamas dar antikos laikais, o 7–9 amžiuose Bizantijoje prasidėjo net šventųjų ikonų garbintojų persekiojimas. Ten buvo ikonoklazmo erezija, skelbianti, kad negalima garbinti šventų atvaizdų.
Tačiau krikščionių bažnyčia pateikė savo atsakymą į tai. Iš tikrųjų visa tarnystė ir pagarbi garbinimas tinka tik Dievui. Piktogramos turėtų būti traktuojamos pagarbiai ir pagarbiai tiek, kiek jos yra „langas“ į dvasinį pasaulį. Ant piktogramų visiškai įmanoma pavaizduoti Dievą, nes Kristus buvo matomas žemėje, Šventoji Dvasia pasireiškė balandžio pavidalu, o Tėvas Senajame Testamente apibūdinamas kaip senas žmogus. Taigi paaiškėja, kad stačiatikių piktogramų gerbimas yra nukreiptas ne į medieną ir dažus, o ne į lentą ir freską, o į pačią Asmenybę, kuri pavaizduota ant piktogramos. Stačiatikių teologijoje yra teiginys, kad piktogramos garbė atsirado primityviai. Ir būtent tokiu pagarbumu Asmeniui galime pagarbiai elgtis su pačia piktograma, ant kurios pavaizduotas konkretus Asmuo.
Be to, šventos piktogramos yra veiksmingi „pagalbininkai“ maldaujančiam žmogui. Atrodo, kad šventieji atvaizdai atveria paslaptingo dangaus pasaulio šydą ir padeda žmogui protiškai pakilti į jį. Kai malda pateikia veidą, melstis yra daug lengviau. Tai sugeba surinkti mintis.
Taip pat būtina suvokti, kad galima grakšti pagalba, kuri gaunama iš kažkokio stebuklingo įvaizdžio, teikiama ne iš subjekto, o iš jame pavaizduotos Asmenybės. Pavyzdžiui, pati Dievo Motina per tam tikras piktogramas gali padėti žmogui.
Taigi paaiškėja, kad ikonų gerbimas pagal stačiatikių mokymą yra gana pagrįstas ir paaiškinamas, todėl požiūris į šventovę turėtų būti tinkamas.