Seržas Sargsjanas dešimt metų ėjo Armėnijos prezidento pareigas. Ir jis buvo tik kelias dienas kaip ministras pirmininkas, po kurio atsistatydino.
Ankstyvieji metai
Seržas Sargsjanas gimė 1954 m. Kalnų Karabacho sostinėje. Baigęs tarnybą, tarnavo sovietinėje armijoje, vėliau dirbo virpikliu elektromechaninėje gamykloje. Tuo pat metu jis buvo įgijęs išsilavinimą Jerevano universitete. Atestuota filologė išvyko dirbti į komjaunimo miesto komitetą, vėliau tęsė savo karjerą per partiją.
Karjera
1988 m., Eidamas poziciją regiono partijos komitete, Sargsyanas vadovavo Kalnų Karabacho aneksijos Armėnijai judėjimui. Tautiečiai jį išrinko delegatu į pirmąjį autonomijos suvažiavimą, o po metų Seržas Azatovičius gavo Armėnijos Aukščiausiosios tarybos pavaduotojo mandatą. Taip prasidėjo jo kilimas į politinį Olimpą. Pačioje Kalnų Karabacho Respublikos formavimo pradžioje jis buvo atsakingas už gynybos klausimus. Jam vadovaujant, armija puikiai parodė save Kelbajaro, Khojaly ir Shusha gyvenvietėse. Iki 1995 m. Serge'as vadovavo Armėnijos kariniam departamentui, jo sumanus vadovavimas leido susitarti dėl paliaubų tarp NKR ir Azerbaidžano. Vėlesniais metais politikas vadovavo saugumo reikalams ir Vidaus reikalų ministerijai.
Tolesni žingsniai karjeros laiptais visuomet vedė Sargsyaną į viršūnę. Jis vadovavo prezidento Roberto Kochariano administracijai ir darbui Armėnijos saugumo taryboje. 2007 m. Buvo politiko posūkis. Respublikonų partija pavadino jį savo lyderiu, ir tai padėjo jai gauti trečdalį vietų Nacionalinėje asamblėjoje. Iki 2008 metų politikas vadovavo respublikos vyriausybei, po to dabartinis vadovas paskelbė matąs jį savo įpėdiniu.
Kaip prezidentas
2008 m. Sargsyanas tapo Armėnijos prezidentu, už jį balsavo šiek tiek daugiau nei pusė šalies rinkėjų. Jo paskyrimas eiti pareigas buvo lydimas masinių opozicijos protestų Jerevane. Sostinėje net teko įvesti nepaprastąją padėtį, kad būtų galima įvykdyti inauguraciją.
Sargsjano valdymo metu buvo pastebėti reikšmingi pokyčiai valstybės užsienio politikoje. Ryšiai su Azerbaidžanu ir Turkija labai pagerėjo. 2011 m. Šalyje lankėsi Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Vizito metu buvo susitarta dėl Rusijos karinės bazės dislokavimo Gyumri mieste. Prezidento vadovaujama partija sulaukė precedento neturinčios sėkmės, gavusi 44% vietų parlamente. Jis pats pakartotiniuose prezidento rinkimuose gavo 58% balsų. Paskutiniais savo valdymo metais jis surengė konstitucinį referendumą, po kurio Armėnija tapo parlamentine respublika.
