Šiuolaikiniam žmogui sunku patikėti Dievu. Jis nori užtikrintai žinoti: ar Visagalis egzistuoja? Kyla daugybė klausimų: "Ko jis nori iš manęs? Ką aš galiu ir turiu padaryti dėl jo? Ką jis man duos ir kaip tai paveiks mano gyvenimą?"
Dievo ir žmogaus santykis
Neįmanoma susitarti su Dievo egzistavimu ir palikti gyvenimą tą patį. Tai negali būti vadinama tikėjimu. Mes tarsi leidžiame Dievui egzistuoti, bet net nebandome keistis. Žmogus turi pats nuspręsti: jei Dievas yra, tada jis kažko reikalauja. Jis skaito mintis ir yra visur netoliese, žino praeitį ir mato ateitį. Jei Jo nėra, pasirodo baisi išvada: „Aš darau tai, ką noriu, ir man nieko nebus“.
Pascalis vienu metu apmąstė tikėjimo temą ir padarė keletą išvadų:
1. Tikintysis stengiasi pažeminti savo artimųjų akivaizdoje, juos mylėti, prisiima sau darbo ir emocijų naštą, tiki sielos nemirtingumu ir pan., T.y. aktyviai pagrindžia savo tikėjimą.
2. Jei žmogus klysta ir nėra Dievo, jis vis tiek nieko nepraranda. Jis mėgino gyventi teisingą gyvenimą, po mirties nerado pasiteisinimų savo viltims, tačiau mirė, kaip ir visi kiti, palikdamas gerą atmintį. Jei yra Dievas, tada tikintysis turi daug naudos, būdamas šalia Visagalio ir skindamas savo tikėjimo vaisius.
3. Jei netikintis žmogus teisus, jis nieko neišlošė. Jis gyvena, mano, kad nėra sąžinės, pomirtinio gyvenimo, atlygio už teisųjį ir bausmės nusidėjėliui, o tada jis miršta. Ir jei jis pasirodo neteisus, tada jis viską praranda. Palikęs po mirties kitoje realybėje, nelaimingasis randa patvirtinimą, kad neigė ir praranda Dievo karalystę.
Treniruotėmis ir savanoriškomis pratybomis neįmanoma įtikinti savęs apie Dievo egzistavimą. Reikia malonios pagalbos, nes pažinti Dievą neįmanoma be Dievo. Yra dvasinis įstatymas, kuris sako, kad Dievas turi surasti bent vieną tikintį žmogų, kad pritrauktų daug prie jo.
Pirmasis toks asmuo buvo Senojo Testamento Abraomas. Tuomet Žemėje jau buvo daug žmonių, tačiau Dievas ieškojo žmogaus, kuris galėtų jam visiškai pasiduoti. Jis vedė jį aplink Žemę, neleisdamas jam „įsišaknyti“, patyrė bevaikiškumą, kalbėjo su juo ir kartą, reikalaudamas nužudyti savo sūnų ir išbandyti savo tikėjimą, iš jo pagamino visą tautą, kuriai davė savo įstatymą, ir pradėjo giliau bendrauti su žmogumi.
