Diskusijos apie tai, ar siela egzistuoja, vyksta šimtmečius. Krikščioniškoji religija palaiko sielos egzistavimo teoriją, o budizmas ją atmeta. Tačiau šiuolaikiniai mokslininkai rado ir pateikė sielos egzistavimo įrodymus.
Naudojimo instrukcija
1
Diskusija apie tai, ar siela egzistuoja, nenutrūko daugelį amžių. Siela pagal šiuolaikines koncepcijas yra ypatinga jėga, egzistuojanti žmogaus kūne ir nemirštanti po fizinės mirties. Filosofiniai ir dualistiniai judesiai apibūdina sielą kaip nemirtingą substanciją, išreiškiančią dieviškąją žmogaus prigimtį. Psichologija sielą apibrėžia kaip psichinio gyvenimo pagrindą, žmogaus emocinių apraiškų kompleksą.
2
Sielos nemirtingumas yra visų krikščioniškų tendencijų įsitikinimų pagrindas. Pagal šiuos mokymus siela ir toliau egzistuoja po fizinės mirties. Ji arba lieka pasienio būsenoje, arba eina tiesiai į pragarą ar dangų. Ne visi religiniai judėjimai palaiko sielos egzistavimą. Budizme jo buvimas yra paneigtas ir manoma, kad tikėjimas savo egzistavimu yra kančios priežastis.
3
Anglijos gydytojų atliktas eksperimentas daugeliui žmonių tapo besąlygišku sielos egzistavimo įrodymu. Jos esmė buvo ta, kad mirštantis žmogus buvo pasveriamas, o po faktinės mirties kūnas tapo lengvesnis 9–12 gramų. Tas pats nutiko ir klinikinės mirties metu, o asmeniui atgavus sąmonę, jo svoris grįžo.
4
Yra daugybė įrodymų, kad siela egzistuoja. Taigi žmonės, atsidūrę klinikinėje mirties būsenoje, sakė, kad pakilo virš kūno ir iš išorės stebėjo, ar nėra jų fizinės membranos. Kai kurie pamatė manipuliacijas gydytojų kūnu, artimųjų ir draugų ašarą. Tariamai kai kurie šioje būsenoje jautė ryšį su savo fiziniu kūnu, tačiau tuo pat metu kažkur juos privertė sukelti nenugalimos jėgos. Daugelis atkreipė dėmesį į neįprastą lengvumą ir raminimą, kurio dar nebuvo patirta realiame gyvenime. Jie greitai ir greitai grįžo į savo kūną, tarsi juos patrauktų stiprus potraukis.
5
Akademikas Bekhterevas pateikė teoriją, kad mintis gali būti nukreipta energijos srautu iš žmogaus į kitus objektus. Taigi minties energija buvo transformuota į šiluminę spinduliuotę. Jis tikėjo, kad žmonės gali naudoti savo energiją kaip radijo bangos. Jei mintis yra materiali, ji negali mirti su fiziniu kūnu, bet turi pereiti į kitą egzistavimo formą. Kaip tikino akademikas, minties nešė ne kas kita, o siela. Pagal energijos išsaugojimo įstatymą po mirties siela niekur nedingsta, o tik pereina į kitą būseną.
