Vieną iš parengiamųjų šventojo gavėnios savaičių stačiatikių bažnyčia primena Evangelijos parabolę, kurią Kristus papasakojo apie pranašo sūnų. Šiame Evangelijos pasakojime galima rasti prasmę kiekvienam Dievui trokštančiam asmeniui.
Evangelistas Lukas pasakoja apie Jėzaus Kristaus parabolę, kurioje Gelbėtojas pasakoja apie bevardį sūnų. Vienas turtingas vyras turėjo du sūnus. Kartą vienas iš jų nusprendė palikti savo tėvo namus, paprašydamas tėvo, kad jo palikimas būtų paliktas. Mylintis tėvas netrukdė sūnui jo persekioti, nors tėvo širdis jautė liūdesio jausmą. Nepagarbus sūnus surinko lėšų ir paliko namus.
Atokiuose kraštuose piktadarys sūnus mėgo, bet atėjo laikas, kai baigėsi pinigai. Evangelijos veikėjas neturėjo ko valgyti, neturėjo pastogės. Ir tada sūnus prisiminė savo tėvą. Jis nusprendė grįžti, atgailauti ir paprašyti atleidimo, tikėdamasis, kad tėvas jį priims kaip vieną iš savo darbuotojų.
Kai sūnus artėjo prie tėvo namų, tėvas jį pamatė ir išėjo jo pasitikti. Neištikimas sūnus pradėjo melstis atleidimo, sakydamas, kad nebėra vertas būti vadinamas sūnumi. Mylintis tėvas apkabino savo vaiką, liepė tarnams paruošti šventę, paskersti geriausią veršį, pasipuošti jaunuolį turtingais drabužiais. Tėvas džiaugėsi, kad atgavo prarastą sūnų.
Antrasis tėvo sūnus tuo metu grįžo namo ir pamatė žvilgsnį, kuris negalėjo nesugadinti. Apie tokį įvykį jis paklausė savo tėvo. Išgirdęs paaiškinimą, sūnus pasipiktino. Jis skundėsi tėvui, kad jis toks malonus savo nedorėlio brolio atžvilgiu. Tačiau tėvas nuramino savo vaiką, paaiškindamas, kad didžiulis džiaugsmas buvo tas, kad prodiuseris sūnus grįžo.
Ši parabolė paaiškinama tuo, kad Dievas niekada neatmeta nusidėjėlių. Kristus kitur Evangelijoje sako, kad džiaugsmas danguje įvyksta labiau dėl vieno atgailaujančio nusidėjėlio nei apie 99 teisingus žmones. Tie žmonės, kurie bando gyventi su Dievu, turi galimybę nuolat tobulėti. Jie gali būti su savo dangiškuoju Kūrėju, o tai savaime yra žmogaus palaima. Bet nusidėjėlis, nusigręžęs nuo Dievo, tokios galimybės neturi. Todėl, kai žmogus atgailos ir noro pataisyti gyvenimą atgauna savo kelią į savo dangiškąjį Tėvą, Dievas priima nusidėjėlį. Dievas nori, kad žmogus atsisakytų savo nuodėmingo gyvenimo ir grįžtų į savo dangiškąją tėvynę, nes tai parodo laisvą žmogaus valią siekiant gėrio.
Stačiatikybę pranašaujantį sūnų mato beveik kiekvienas žmogus, nes nėra žmonių be nuodėmės. Štai kodėl bet kurio žmogaus atgaila, remiantis stačiatikių bažnyčios mokymu, sukelia džiaugsmą danguje.
