Žodis „folio“ yra kilęs iš vokiečių kalbos. Vokiečių kalba jis buvo suformuotas iš lotyniško žodžio folium, kuris vertime reiškia „lapą“. Tai yra, suprantama, kad tekstas buvo parašytas arba atspausdintas ant kiekvienos per pusę sulankstyto lapo pusės, o tada puslapiai susiuvami arba suklijuoti, kad būtų knyga. Iš vieno lapo buvo gauti du knygos puslapiai.
Viena iš žodžio „folio“ reikšmių, suteiktų enciklopediniame žodyne, yra tokia: tai leidinys, išspausdintas per pusę popieriaus lapo. Tačiau labiau paplitę kiti žodžio aiškinimai. Senovėje, kol nebuvo išrastas popierius, jo vaidmenį atliko pergamentas - plona, specialiai apdorota gyvūnų oda.
Žinoma, knyga, sudaryta iš daugybės pergamento lakštų, buvo labai stora ir svari. Todėl viena iš žodžio „folio“ reikšmių aiškinama taip: stora didelio formato knyga (dažniausiai sena). Šis apibrėžimas pateiktas, pavyzdžiui, aiškinamajame rusų kalbos žodyne, redaguotame Ožegovo. T. y., Žodis „folio“ netyčia pateikia sunkią, solidžią knygą, kurią ne taip lengva laikyti rankose. Ir net kai pergamentą pakeitė popierius, tokie leidiniai liko sunkūs dėl jų didelės apimties.
Naudodamiesi šiuo žodžiu, žmonės pirmiausia reiškia seną knygą, kroniką, rankraštį ir kt. T. y., Istorinis rašytinis šaltinis, pasakojantis apie erą, jos įsakymus ir įvykius. Tačiau žodis „folio“ gali būti naudojamas žymėti žymiai modernesnę knygą. Pavyzdžiui, šalies gyventojų namų bibliotekose vis dar yra TSB tomų (Didžioji sovietinė enciklopedija), įvairių užsienio kalbų žodynų, aiškinamųjų žodynų ir panašių leidinių. Jie yra didelio formato ir labai sunkūs. Todėl jie taip pat gali būti vadinami tomais. Tai atspindi aiškinamasis rusų kalbos žodynas, redaguotas Efimovos. Kartu su jau minėtu folio apibrėžimu, žodyne pateikiama ir šio žodžio šnekamoji kalba: „Folio yra stora didelio formato knyga“. Tai yra, ji neturi būti sena.
Susijęs straipsnis
Ivanas Miloslavskis: biografija, kūryba, karjera, asmeninis gyvenimas
