Kūrybiškumas, kaip kultūros elementas, yra ypatinga socialinės sąveikos forma. Jo pagalba užtikrinamas socialinių grupių ir ištisų tautų gyvenimo tęstinumas. Liaudies menas, taikomoji dailė, amatai yra tik kelios kūrybinės veiklos rūšys, kurių tikslas - patenkinti dvasinius visuomenės poreikius.
Naudojimo instrukcija
1
„Kūrybiškumo“ sąvoka turi keletą aspektų, todėl yra įtraukta į daugelio mokslo disciplinų, tiriančių visuomenę ir kultūrą, interesų sritį. Kūryba dažniausiai suprantama kaip individuali ar kolektyvinė veikla, kurios tema yra naujų meno formų kūrimas. Kūrybingumo paletė yra neįprastai plati, ji atspindi ne tik visuomenės kultūrinio gyvenimo ypatybes, bet ir technologines naujoves.
2
Norint suprasti socialinę kūrybos prigimtį, būtina įsigilinti į istoriją. Kūrybinės veiklos formavimuisi didelę įtaką turėjo pasikeitusios gyventojų gyvenimo sąlygos ir miestų formavimasis. Kaimo jėgos įveikę miestelėnai pasinėrė į rankdarbius, kurie padovanojo unikalius kultūros šedevrus. Labai dažnai viduramžių meistrų gaminiai, kurie buvo naudojami kasdieniame gyvenime, išsiskyrė formų rafinuotumu ir sodriu dekoratyviniu dizainu.
3
Socialinis kūrybingumo pobūdis aiškiai pasireiškia Renesanso karnavalo kultūroje. Masinės šventės, šventės, paprastų žmonių linksmybės tapo nacionalinės kultūros dalimi ir sukėlė įvairias liaudies meno formas, praeinančias per šimtmečius. Mišių gatvės kūryba peraugo į nacionalines šventes, tai taip pat prisidėjo prie teatro meno, kurio socialinę reikšmę sunku pervertinti, plėtrą.
4
Labiausiai išplėtota socialine forma kūrybiškumas pasireiškia folkloro forma. Šis terminas atsirado XIX amžiaus viduryje ir pradėjo reikšti ne tik liaudies poeziją ir literatūrą, bet ir liaudies tradicijas bendrąja prasme. Įvairios tautosakos rūšys, įskaitant kultūros artefaktų kompleksus, tapo sociologijos ir etnografijos studijų objektu.
5
Sociologijos mokslininkai išsamiai ir subjektyviai nagrinėja kūrybiškumo, jo informacijos ir techninės įrangos atsiradimo ir vystymosi ekonomines, ideologines ir socialines sąlygas. Viena iš sociologinių tyrimų sričių yra kūrybinės veiklos rūšių tarpkultūrinės sąveikos tyrimas, kuris laikomas vienu iš pagrindinių veiksnių plėtojant etnokultūrines tradicijas.
6
Kūryba kaip socialinis reiškinys visuomenės globalizacijos kontekste vis dar yra paklausi, nors šiuolaikiniame postindustriniame pasaulyje vyksta aktyvūs įprastų kūrybinės veiklos formų kultūrinių virsmų procesai. Tūkstantmečio sandūroje kūrybiškumas, per kurį įgyvendinamos svarbios socialinės funkcijos, ir toliau išlieka prasmę formuojantis veiksnys socialiniame gyvenime.
