Žodžio laisvė yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių demokratinėje valstybėje ir pats ištikimiausias žiniasklaidos darbo metodas siekiant atvirai ir be baimės pareikšti savo poziciją bet kokiu klausimu.
Žodžio laisvė yra sąvoka, kuria nori veikti bet kuri žiniasklaida. Tai situacija, kai žiniasklaida gali perduoti skaitytojui patikimą informaciją iš bet kurios viešojo gyvenimo srities - politikos, meno, sporto, socialinio gyvenimo. Kalbėjimas apie įdomius ir svarbius įvykius, vykstančius mieste, rajone, šalyje ir pasaulyje, yra ne tik žiniasklaidos noras, bet ir tiesioginė atsakomybė, už kurią jie dirba visuomenės labui. Priešingu atveju, kaip jūs galite vadinti žiniasklaidos darbą sąžiningu ir naujienų patikimumu, jei jų faktai iškraipomi? Ir kodėl tada turėtų veikti žiniasklaida, kai laikraščiai, televizija, žurnalai ir interneto portalai nebegali pranešti apie aktualius įvykius ir situaciją pasaulyje?
Objektyvus įvykių vaizdas
Tačiau iš tikrųjų paaiškėja, kad žodžiai apie žodžio laisvę dažniausiai būna tik graži išraiška. Ir tam yra daugybė skirtingų priežasčių. Pirma, tik nedaugelis gali objektyviai įvertinti įvykius ir lygiai taip pat juos paskelbti. Asmeninis požiūris būdingas tiek žurnalistams, kurie aprašo, kas vyksta, tiek jų naujienų šaltiniams. Sunku nesijaudinti dėl avarijos aukų ar nesipykti matant kitų žmonių bėdas ir sielvartą dėl kai kurių tarnybų ar valdžios institucijų klaidos. Tuo tarpu vertinimas ir kritiškumas, tokie dažnai pasitaikantys žurnalistikoje, turėtų būti išdėstyti neminint paties autoriaus jausmų. Ir patys straipsniai, ir siužetai turėtų turėti keletą požiūrio į įvykius taškų, kad juos būtų galima įvertinti įvairiais aspektais ir kiek įmanoma objektyviau. Tačiau iš tikrųjų retai kas užsiima tokiu giliu ir skrupulingu požiūriu į žurnalistiką, kuris dažnai sukelia skirtingų interesų ir šalių konfliktą.
Galios slėgis
Labai neteisinga, kai žurnalistikai trukdo materialinė ar politinė nauda. Tokiu atveju nebegali būti jokios nepriklausomybės ar žodžio laisvės. Politikai ir verslininkai dažnai turi tokią galią, kad gali lengvai paveikti tiek atskirus žurnalistus, tiek ištisus kanalus ir publikacijas, priversdami perteikti skaitytojui ir žiūrovui tik tokį jiems svarbų įvykių vaizdą. Tai suteikia politikams ir įmonėms reikiamą šviesą, tačiau paprastiems žmonėms nedaug pasako tiesos. Įvykiai tampa iškreipti, žiūrovai ar klausytojai gauna netikslią informaciją, pripranta prie jų ir keičia savo nuomonę bei pasaulėžiūrą į pateiktą. Žiniasklaida yra praktiškai vienintelis informacijos šaltinis visiems gyventojams, o laikraščiai, radijas, televizija ir internetiniai leidiniai tampa pagrindine galios priemone kovojant dėl įtakos savo rinkėjams.
