Gimęs žmogus tampa visuomenės vienetu, neatsiejama jo pažiūrų, motyvų, siekių dalimi. Auklėjimo procese žmogus pasirenka tam tikrą santykių užmezgimo modelį, todėl net ir tampant individu, svarbu suprasti, kas yra visuomenė ir kokios formos jai būdingos.
Jums reikės
Specialioji literatūra apie visuomenės formavimąsi ir pagrindiniai žmonių santykių modeliai.
Naudojimo instrukcija
1
Yra daugybė visuomenės apibrėžimų. Visuomenėje tai laikoma visų rūšių sąveikos ir žmonių susivienijimo formų visuma. Tai istoriškai nusistovėjęs didelės socialinės sistemos tipas, kurio visuomenėje formuojasi specifinė santykių forma.
2
Socialinė visuomenės struktūra atspindi jos padalijimą į mažas ir dideles socialines grupes. Kiekvieną visuomenę sudaro įvairios didelės ir mažos socialinės grupės, tačiau pati visuomenės struktūra gali būti tik ta, kuri laikoma pagrindine. Tai yra socialinės grupės, kurios kuria visuomenės sistemą ir lemia jos pokyčius. Apskritai šios grupės pačios visuomenės hierarchijoje užima skirtingas pozicijas. Jie skiriasi savo turtu, galia, išsilavinimu ir pajamomis. Pavyzdžiui, klasės kaip socialinė grupė formuojasi nesąmoningai, tai yra, nepriklausomai nuo žmonių sąmonės ar valios. Jei politinę partiją vertintume kaip socialinę grupę, reikia nepamiršti, kad tai yra sąmoninga formacija, kurią tikslingai sukuria konkrečių žmonių pastangos.
3
Visuomenės socialinės struktūros saitai yra politiniai, kultūriniai, dvasiniai, teisiniai ir daugelis kitų santykių. Teorijoje yra įprasta šias sritis atskirti, tačiau praktiškai galima atsekti glaudžią jų sąveiką: pavyzdžiui, sunku įsivaizduoti politiką be ekonomikos ar įstatymų ir panašiai. Todėl verta laikyti dvasinių ir socialinių ar socialinių ir ekonominių, politinių ir kultūrinių bei daugelio kitų simbiozę kaip socialinius ryšius. Be to, visuomenę taip pat lemia santykiai, kuriais grindžiama šeima (jei ji laikoma socialine institucija), atskiros klasės ir visuomenės tipai. Dėl šios sąveikos sudėtingas ir bendras mokslinis visuomenės raidos dėsnių supratimas.
4
Nepaisant to, mokslo bendruomenė nustatė nemažai visuomenei būdingų savybių. Tai yra hierarchija, savireguliacija, atvirumas, informacija, apsisprendimas ir savęs organizavimas. Pavyzdžiui, sociologijoje patvirtinamas požiūris į visuomenę kaip į socialinių ryšių ir sąveikų pluoštą, egzistuojančią socialinėje erdvėje ir laike. Šio krešulio bruožai yra savarankiškumas, aukštas savireguliacijos lygis, savęs atkūrimas ir didelė integravimo jėga.
5
Aišku, aktualiausias ženklas diskusijai yra visuomenės savivaldos organizavimas. Tyrėjai pastebi, kad šiuolaikinė visuomenė remiasi ekonominėmis, ideologinėmis, sociokultūrinėmis ir politinėmis jungtimis ir ją pagrįstai galima vadinti pereinamuoju, tai yra perėjimu iš industrinės į informacinę visuomenę.
Susijęs straipsnis
Ar žmogus turėtų prisitaikyti prie socialinių sąlygų
