Išpažintis yra vienas iš pagrindinių krikščionių sakramentų, kai tikintysis, nuoširdžiai atgailaudamas, yra apvalomas nuo savo nuodėmių. Vaikai į jį paprastai priimami nuo septynerių metų, nes manoma, kad šiame amžiuje jie pradeda pastebėti skirtumą tarp gerų ir blogų darbų. Vaikų išpažintis turi savo ypatybes. Kunigai sako, kad šiame amžiuje tai daugiau dvasinis maitinimas, nukreipimas teisingu keliu, o ne pati atgaila.
Jums reikės
- Vaikų Biblija.
Naudojimo instrukcija
1
Pradėkite ruošti savo vaiką nuo ankstyvo amžiaus. Norėdami tai padaryti, pabandykite reguliariai lankytis šventykloje kartu, joje dalyvauti, kalbėti apie Dievą, skaityti Vaikų Bibliją. Jei vaikas pamatys, kaip tėvai ruošiasi išpažintims, jis pats jau bus iš anksto sukonfigūruotas šiam sakramentui. Jis žinos, kad vieną dieną pats jame dalyvaus.
2
Paaiškinkite savo vaikui sakramento reikšmę. Susikoncentruokite į tai, kad tai nėra tik blogų darbų sąrašas, bet, visų pirma, jų supratimas. Svarbu ne tik papasakoti apie šiuos veiksmus, bet ir nuspręsti niekada jų nebekartoti ir bandyti tai padaryti visomis išgalėmis. Pasakykite, kad išpažinties metu jis stovės Viešpaties akivaizdoje, o kunigas yra Dievo paskirtos atgailos liudytojas ir jo dvasinis mentorius.
3
Pirmajam prisipažinimui reikia pasiruošti ypač. Pirmą kartą patartina to nedaryti sekmadieninės liturgijos metu, kai išpažįsta daug žmonių. Susitarkite su kunigu ir atvykite su vaiku nustatytu laiku. Taigi vaikui bus daug lengviau susikaupti ir susikoncentruoti ties tikrai svarbiais dalykais.
4
Iš anksto paaiškinkite apeiginę sakramento pusę, kad vaikas nesijaudintų dėl to, kad nežino, kaip elgtis. Įspėkite, kad jei jis nori priimti komuniją po išpažinties, sakramento pabaigoje jis turėtų paprašyti kunigo palaiminimo.
5
Niekada nieko neverkite ir nenurodykite vaikui. Tokia išpažinties forma yra nepriimtina, kai vienas iš giminaičių tiesiog diktuoja nuodėmių sąrašą, kurį vėliau reikia perduoti kunigui. Galimas tik švelnus pokalbis, kuris padės vaikui mąstyti teisinga linkme. Bet jis turi nuspręsti, ką atgailauti dėl savęs. Ir jokiu būdu neišbandykite detalių po išpažinties. Jos paslaptis yra tokia pat nesunaikinama, kaip ir suaugusiesiems.
6
Neverskite savo vaiko eiti išpažinties, jei jis to nenori. Taigi nuo bažnyčios ją galima nusukti tik amžiams. Pabandykite pokalbiuose ir savo pavyzdžiu pažadinti jame norą dalyvauti bažnytiniuose sakramentuose. Kalbėdamiesi su vaiku, nesinaudokite tik neigiamais pavyzdžiais. Nepulkite jo baisiomis pasekmėmis. Pabandykite jauname amžiuje aiškiai pasakyti, kad gyventi su švaria sąžine yra didžiulė laimė ir tas prisipažinimas nėra sunki pareiga, o susitaikymo su Viešpačiu džiaugsmas.
Naudingi patarimai
Paprastai visi šaltiniai nurodo pirmosios išpažinties amžių - septynerius metus. Vis dėlto pirmiausia reikia žiūrėti į vaiko raidą. Tiesą sakant, amžius gali labai skirtis.
