Pagrindinis skiriamasis bet kurios tautos bruožas yra jos kalba. Be kalbos žmonės tiesiog negali egzistuoti, nes visa komunikacija yra su ja „susijusi“. Jei nebuvo kalbos, žmonės paprasčiausiai negalėjo susitarti.
Naudojimo instrukcija
1
Pasaulyje yra daugybė tautų, kurios gyvena didelėje teritorijoje, ir gyvena palyginti mažame plote, tiek daugybėje, tiek mažoje. Kiekviena tauta turi jai būdingų bruožų, susijusių su pažodžiui visais gyvenimo aspektais: šeimos santykiais, papročiais, tradicijomis ir elgesiu.
2
Kodėl kalba vaidina tokį svarbų vaidmenį žmonių gyvenime? Iš pirmo žvilgsnio atsakymas labai paprastas: neįmanoma bendrauti tarpusavyje be kalbos! Bet tai tik dalis tiesos. Faktas yra tas, kad kalbos pagalba vykdomas nenutrūkstamas visų naujų ir naujų kartų ugdymas ir lavinimas, įteigiant jiems pačius papročius, tradicijas, vertybes, formuojančias tautinę savimonę, gyvenimo būdą.
3
Kalbėdami apie savo tautos istoriją, pasiekimus, šlovingus ir tragiškus puslapius, vyresniosios kartos jaunesniems žmonėms kelia pasididžiavimą savo tauta, norą būti vertiems geriausių sūnų ir dukrų. Be to negali būti svarstomas nei kartų tęstinumas, nei patriotizmas. Bet būtent kartų tęstinumas ir patriotizmas suteikia žmonėms galimybę išgyventi, pavyzdžiui, išvengti asimiliacijos su didesnėmis aplinkinėmis tautomis.
4
Kalba leidžia formuoti specifinius liaudies bruožus ir mentalitetą. Neatsitiktinai net kaimyninės tautos, gyvenančios praktiškai tomis pačiomis geografinėmis ir klimato sąlygomis, gyvenančios panašų gyvenimo būdą, dažnai skiriasi viena nuo kitos pažodžiui, pirmiausia elgesio ir bendravimo būdu, įpročiais ir charakterio bruožais.
5
Žinoma, visa tai nereiškia, kad reikia „atsiriboti“ nuo kitų kalbų, vengti bendravimo su kitomis tautomis ar arogantiškai vertinti tik savo kalbą, įpročius ir tradicijas kaip geriausias ir teisingiausias. Pasaulio istorija rodo, kad bet kuri tauta, net galinga ir didelė, izoliuojanti nuo kitų tautų, pamažu silpnėja ir galiausiai pasirodo nekonkurencinga.
6
Meilė savo kalbai, papročiams ir tradicijoms neturėtų tapti šovinizmo forma. Bendraujant su kitomis tautomis, būtina iš jų priimti tik naudingą, o ne kenksmingą. Tuomet žmonės tampa stipresni, o jų kalba praturtinama naujais žodžiais. Pavyzdžiui, rusų kalboje yra daug užsienio kilmės žodžių, ir nuo to jis tapo tik turtingesnis ir vaizdingesnis. Kiekvienais metais rusų kalbos žodynas papildomas naujais žodžiais, posūkiais.
