Evangelijos yra Naujojo Testamento knygos, pasakojančios apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, jo viešą tarnystę, nukryžiavimą ir palaidojimą. Stačiatikiams Evangelija yra viena iš svarbiausių Biblijos knygų.
Kanoninėmis evangelijomis vadinamos tos, kurias stačiatikių bažnyčia visiškai priima. Yra keturios Evangelijos, įtrauktos į Naujojo Testamento knygų rinkinį. Šių įkvėptų darbų autoriai buvo apaštalai Matas, Markas, Lukas ir Jonas.
Be šių keturių Evangelijų yra ir apokrifinių darbų. Pavyzdžiui, Judo Evangelija, Petro Evangelija. Bažnyčia šių knygų nepripažino kanoninėmis, nes turėjo abejotino turinio. Taip pat nenustatyta tiksli šių Evangelijų autorystė. Gali būti, kad apokrifinės Evangelijos, skirtingai nuo kanoninių, buvo parašytos keliais šimtais metų vėliau nei Jėzus Kristus gimė, arba apokrifų autoriai buvo gnostikų eretikai.
Kaip minėta aukščiau, kanoninės Evangelijos pripažįsta Bažnyčios pilnatvę kaip Mato Evangeliją, Marko Evangeliją, Luko Evangeliją ir Jono Evangeliją. Nuo pat krikščioniškojo rašymo raidos pradžios nė vienas iš tikinčiųjų neabejojo šių šventųjų knygų autoritetu. Būtent šie darbai buvo priimti kaip absoliuti tiesa, nepridedant įvairių melagingų doktrinų.
Šios keturios Evangelijos objektyviai pasakoja apie Kristaus gyvenimą ir mokymus, pasakoja apie Naujojo Testamento istorijos įvykius. Jau pirmajame amžiuje šiuos darbus citavo tikintieji. Tačiau oficialus šių keturių evangelijų patvirtinimas kanoniškomis buvo priimtas tik IV amžiuje.
Krikščionių bažnyčios istorijoje 360 galima vadinti Naujojo Testamento knygų kanono priėmimo laiku. Šis įvykis vyko vietinėje Laodikėjos katedroje. Tarybos tėvai patvirtino visas 27 kanonines Naujojo Testamento knygas, kuriose buvo Marko, Mato, Jono ir Luko parašytos Evangelijos. Vėliau VI ekumeninėje taryboje (680 m.) Naujojo Testamento knygų kanonui buvo suteiktas universalus pobūdis.
