Pasaulio galios yra šalys, turinčios didžiausią geopolitinę galią, galinčią turėti įtakos pasaulio politikai ar atskirų regionų politikai. Pasaulio galios yra padalintos į supervalstybes, didžiąsias ir regionines.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/08/kakie-gosudarstva-mozhno-nazvat-mirovimi-derzhavami.jpg)
Super galios
Didžia galia vadinama valstybė, turinti didelę politinę įtaką ir turinti ekonominį bei karinį pranašumą prieš kitas pasaulio valstybes. Geopolitinė supervalstybių padėtis leidžia daryti įtaką valstybėms atokiausiuose planetos taškuose. Šiandieniniame pasaulyje supervalstybės privalo turėti strateginį branduolinių ginklų atsargas.
Terminą „supervalstybė“ pirmą kartą panaudojo Williamas Foxas 1944 m. Knygoje „Supervalstybė“. Po Antrojo pasaulinio karo trys valstybės buvo laikomos supervalstybėmis: Didžioji Britanija, JAV ir SSRS. Didžioji Britanija netrukus pradėjo prarasti savo kolonijas ir iki 1957 m. Buvo praradusi supervalstybės statusą.
Iki 1991 m. Pasaulyje buvo dvi supervalstybės (SSRS ir JAV), kurioms vadovavo stipriausi kariniai-politiniai blokai (ATS ir NATO). Žlugus SSRS, tik JAV išlaikė supervalstybės statusą. Šiai situacijai apibūdinti buvo sukurtas terminas „hipervalstybė“. Tačiau XXI amžiaus pradžioje JAV ir toliau išlieka įtakingiausia valstybė pasaulyje, vis dėlto daugelis ekspertų mano, kad supervalstybės statusas gali būti prarastas arba jau prarastas. Kinija pamažu artėja prie supervalstybės statuso.
Tarp politologų yra nuomonė, kad supervalstybių era yra praeitis. Dabartinis pasaulis tampa daugiapolis, jame yra keli įtakos centrai ir augantis potencialių bei regioninių supervalstybių vaidmuo. Potencialios supervalstybės dabar yra Kinija, Brazilija, Europos Sąjunga, Indija ir Rusija.
Didelės galios
Didžiomis valstybėmis vadinamos valstybės, kurios dėl savo politinės įtakos vaidina lemiamą vaidmenį pasaulinėje geopolitinėje situacijoje. Šis vardas yra neoficialus, jis atsirado po Napoleono karų ir į oficialią apyvartą pateko Leopoldo von Ranke'o.
Naujausioje istorijoje didžiųjų valstybių statusas buvo penkiose šalyse - JT saugumo tarybos narėse. Visos didžiosios valstybės dalyvavo daugelyje pasaulio konfliktų ir yra branduolinės galios.
Yra trys kriterijai, pagal kuriuos šaliai gali būti suteiktas didžiosios valstybės statusas. Tai yra jos išteklių potencialas, „interesų geografija“ (priklauso nuo teritorijos, kuriai galia daro įtaką) ir tarptautinis statusas.
Šiuolaikiniame pasaulyje išskiriama 10 didžiųjų valstybių: JAV, Kinija, Rusija, Indija, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Brazilija ir Jungtinė Karalystė.