Indijos kultūra yra daugialypė ir įvairi. Europietiško mentaliteto žmogus niekada iki galo nesupras Indijos. Dainos, šokiai, ceremonijos, papročiai, kastos - visa tai paprastam žmogui lieka neišspręsta paslaptis. O kai kurie kultūros bruožai, pavyzdžiui, kastų visuomenės pasidalijimas, paprastai yra ne civilizuoto žmogaus akiratyje.
Nuo seniausių laikų Indijoje įprasta visuomenę skirstyti į atskiras grupes - kastas. Tiesą sakant, toks susiskaldymas egzistuoja bet kurioje šalyje, tačiau tik Indijoje jis yra pernelyg ryškus. Nuo aukštesnės kastos žmogus gali lengvai nusileisti į žemesnę kastą, bet, priešingai, beveik niekada. Iš viso yra keturios kastos: brahmanai arba kunigai, kšatrijai ar karai, vaisiai - amatininkai ir pirkliai, sudros - palydovai, tačiau yra dar viena paskutinė penktoji kasta, kuri nėra keturių varnų dalis - neliečiama.
Brahmanų kasta yra Indijos visuomenės elitas, neliečiami žmonės yra žemiausi ir nepagarbiausi. Žemesnės kastos žmonės neturi teisės gerti vandens iš vieno šaltinio su aukštesnių kastų žmonėmis. Jie negali naudotis viešojo transporto paslaugomis, ligoninėmis ir klinikomis, eiti į parduotuves, vyriausybės įstaigas ir bažnyčias.
Griežtai draudžiama liesti žmones nuo žemiausios kastos, nes manoma, kad tokiu būdu žmogus gali save suteršti. Anksčiau buvo manoma, kad vienu palietimu galite pereiti prie neliečiamos kastos. Štai iš kur kilęs jų vardas.
Patys neliečiamieji yra suskirstyti į keletą atskirų grupių, daugiausia pagal profesiją, nors yra keletas išimčių. „Chamaros“ yra degintojų, odininkų ir batų gamintojų grupė. Kita neliečiamų asmenų grupė vadinama dhobi, joms priklauso skalbyklos - žmonės, skalbiantys skalbinius. Mata ar kirpėjai (kirpėjai) užsiima kirpimu ar skutimu. Taip pat yra šiukšlių valiklių ir valytuvų. Visos šios žmonių grupės daugiau ar mažiau gerbia, nors jos ir neliečiamos. Iš tikrųjų be šių žmonių visuomenės egzistavimas būtų buvęs neįmanomas.
Kriminalinis „neliečiamos“ visuomenės komponentas yra sansi, vagys. Su jais elgiamasi ne tik be pagarbos, bet ir su panieka bei netgi neapykanta. Keisčiausia ir mažiausiai ištirta Indijos atstumėjų grupė yra hijra. Iš tikrųjų jie apima homoseksualius vyrus ir moteris bei transvestitus. Tikri hijros eunuchai. Jie užsiima elgetavimu, prostitucija, turto prievartavimu ir kartais vagystėmis.
Paskutinė neliečiamų asmenų grupė yra dalitai, jie taip pat vadinami parijais. Jie paprastai nepriklauso jokiai kastai, paryčiai gimsta iš „mišrių“ santuokų. T. y. Tai žmonės, kurių tėvai priklausė skirtingoms kastinėms.
XX amžiaus pradžioje neliečiama kasta pradėjo kovą už lygybę. Pagal konstituciją kastų dalijimas yra neteisėtas, šiuo metu baudžiamasis persekiojimas už kastas yra laikomas baudžiamuoju nusikaltimu. Bet tai tik popieriuje, bet iš tikrųjų viskas yra kitaip. Neliesti į kavines ir restoranus negalima. Jei leidžiama, jiems rezervuojami „atskiri indai“. Kaip ir anksčiau, jiems neleidžiama vykti į ligonines paprastiems žmonėms, jiems nėra suteikiamas geras darbas. Ir nors neliečiami žmonės nuolat kovoja už savo teises, Indijos visuomenė dar nėra nutolusi nuo praeities „kastos“ relikvijos.
