Būti krikštamotė yra sunkus, bet labai garbingas dalykas. Krikšto paslaptis apima daugybę klaidingų nuomonių ir spėlionių. Vienas iš dažnai kunigui užduodamų klausimų yra: „Ar galiu keletą kartų būti krikštamotė?“. Bažnyčia į tai pateikia tiesioginį ir vienbalsį atsakymą.
Krikštatėvio vaidmuo vaiko gyvenime
Tėvai pasirenka artimus, laiko patikrintus žmones, norėdami „dvasinės motinos“ vaidmens savo vaikui. Dažniausiai ji tampa šeimos draugu ar giminaičiu.
Būsimoji krikštamotė turėtų atitikti keletą parametrų:
- būti pakrikštytu stačiatikiu;
- būti tikinčiu;
- žinoti krikščionybės istoriją, pagrindinius kanonus ir dogmas;
- būti atsakingu ir padoriu žmogumi;
- mylėti vaikus.
Neatmetama galimybė pakviesti krikštamotę į vaidmenį, jei jūs patys esate „dvasingi jos vaiko tėvai“. Tokiu atveju tapsite vienas kito krikštatėviais.
Pagrindinis krikštatėvių tikslas yra dvasinė, bažnytinė mentorystė. Jų pareiga yra supažindinti krikštatėvius su stačiatikių tradicijomis, nuvažiuoti į bažnyčią ir patarti išmintingu pasauliniu patarimu sudėtingose situacijose.
Kam neverta pasiimti krikštamotės
Krikštatėviuose neturėtumėte priimti netikinčio ir nemandagaus žmogaus. Labai retai bažnyčia leidžia kitokio tikėjimo žmonėms pasirinkti „dvasinių tėvų“ vaidmenį.
Krikštatėviai negali būti sutuoktiniai ar įsimylėjusi pora. Krikštatėvių santykiai turi būti išimtinai platoniški ir dvasingi.
Būsimoji krikštamotė tikrai turi būti pakrikštyta ir bažnyčia.
