Krikščioniškoje tradicijoje yra pasninko praktikavimas daugelį dienų, griežčiausias ir ilgiausias iš jų yra Didysis pasninkas. Paskutinė gavėnios savaitė yra ypač griežta. Ji vadinama šventa savaite.
Šventa savaitė yra viena ypatinga diena stačiatikiams, gavusiems populiarų ketvirtadienio vardą. Tai Šventosios savaitės ketvirtadienis. Bet šių laikų liturginė kalba vadinama Didžiuoju arba Didžiuoju ketvirtadieniu.
Šventąjį ketvirtadienį stačiatikių bažnyčia prisimena paskutinę vakarienę, kurios metu šventosios komunijos sakramentą įsteigė Viešpats Jėzus Kristus. Tikintieji šią šventą dieną stengiasi priimti komuniją. Laikui bėgant, šį laiką žmonės pradėjo vadinti „Grynu ketvirtadieniu“ kaip ženklu, kad stačiatikiai valo savo sielą, dalyvaudami Jėzaus Kristaus kūne ir kraujyje. Prieš komuniją žmogus išpažįsta savo nuodėmes. Taigi grynojo ketvirtadienio įvardijimas rodo ypatingą sielos apsivalymą šią dieną, yra savotiška dvasinė prasmė.
Šiuo metu galima išgirsti kitokį „Grynojo ketvirtadienio“ etimologijos paaiškinimą. Taigi, kai kurie žmonės mano, kad šią dieną būtinai reikia nusiprausti vonioje arba nusiprausti po dušu. Pats semantinis šventosios dienos krūvis, nulemtas stačiatikių noro apvalyti sielą ir šventųjų paslapčių bendrystės, virsta grynai materialia idėja. Verta pasakyti, kad toks grynojo ketvirtadienio aiškinimas nėra teisingas žmogaus dvasinio gyvenimo požiūriu, kuriam daug svarbiau ne valyti savo kūną, o sielą.
Taip pat galima sakyti, kad populiarus Didžiojo Ketvirtadienio švaros pavadinimas reiškia paprotį šią dieną valyti savo namuose. Ši praktika dabar vyksta žmogaus gyvenime. Svarbu tik suprasti, kad valymas atliekamas ne todėl, kad kalendorius yra ketvirtadienis, o tam, kad tikintysis iš anksto paruoštų savo namus Velykoms. Ketvirtadienį išsigryninęs stačiatikis nebesiblaško kasdienių poreikių, o stengiasi atsidėti Didžiojo penktadienio ir Didžiojo šeštadienio pamaldoms.
