Bundestagas yra Vokietijos Federacinės Respublikos vienkamaris parlamentas, kuris yra aukščiausias valstybės įstatymų leidybos organas. Parlamentas yra suformuotas remiantis pagrindu rinkti Vokietijos piliečius per visuotinius laisvus rinkimus 4 metų laikotarpiui.
![Image Image](https://images.culturehatti.com/img/kultura-i-obshestvo/11/kak-vibirayut-parlamentariev-v-germanii.jpg)
Naudojimo instrukcija
1
FRG konstitucija nenustato išsamių rinkimų sistemos taisyklių. Šiuo metu Bundestago rinkimų tvarką reglamentuoja 1993 m. Federalinis rinkimų įstatymas. Teisė rinkti parlamentarus suteikiama Vokietijos piliečiams, kurie valstybėje gyveno mažiausiai tris mėnesius ir sulaukė 18 metų.
2
Ši rinkimų teisė yra vadinama aktyvia. Pasyvūs rinkimai, ty teisė būti išrinktam į parlamentą, suteikiami piliečiams, sulaukusiems 18 metų, kurie turi Vokietijos pilietybę bent vienerius metus ir kuriems nėra atimta aktyvi rinkimų teisė. Vokietijoje nėra rinkėjų aktyvumo ribos.
3
Vokietijos parlamentą sudaro deputatai, renkami slaptų, bendrų, laisvų rinkimų pagrindu 4 metams. Deputatai turi imunitetą, turi parlamentinę kompensaciją ir jų įgaliojimų negalima nutraukti per anksti atšaukus rinkėjus.
4
Rinkimų įstatymas nustato, kad bendras parlamentarų skaičius yra 631. Patys rinkimai vyksta mišrioje rinkimų sistemoje: pusė deputatų renkami pagal rinkimų apygardas, kita pusė - pagal partijų sąrašus (vadinamasis partijų žemių sąrašas).
5
Rinkimuose kiekvienas rinkėjas turi du balsus. Vienas balsas atiduodamas už kandidatą į deputaciją rinkimų apygardoje, antras balsas atiduodamas už tam tikros partijos kandidatų žemę. Apygardoje laimi daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Vokietija yra padalinta į 299 vienmandates apygardas ir taip užpildo pusę Bundestago vietų. Antroji parlamento pusė užpildyta kandidatais į žemių partijų sąrašus. Vokietijoje yra 16 federalinių žemių, taigi kiekviena valstybė yra daugiamandatė apygarda.
6
Iš partijų sąrašų gautų mandatų skaičiui nustatyti naudojama Heire-Niemeyer skaičiavimo sistema: visi „antrieji balsai“, skirti tam tikros partijos partijų sąrašui, yra susumuojami ir padauginami iš bendro paskirstytų mandatų skaičiaus. Tada gautas skaičius dalijamas iš bendro visų partijų sąrašų atiduotų „antrųjų balsų“ skaičiaus. Taigi apskaičiuojama kiekvienos partijos vietų parlamente vieta. Paskirstant mandatus dalyvauja tik tos partijos, kurios nacionaliniu lygmeniu surinko ne mažiau kaip 5 procentus balsų.