Vaikai yra betarpiški, jie visada sako, ką galvoja. Kūdikiai tiesiog nežino, kaip kitaip, jie nėra įpratę prie to, kad daugelis suaugusiųjų meluoja ne tik vienas kitam, bet ir sau. Labai svarbu stengtis išlaikyti „kūdikio balsą“, kuris sako tiesą, jei norite būti laimingas žmogus.
Kodėl tiesa kalba per kūdikio burną
Remiantis psichologų tyrimais, vaikai išlaiko spontaniškumą ir nuoširdumą, taip pat nežino, kaip meluoti iki maždaug dvejų su puse ar trejais metais. Sulaukęs tokio amžiaus vaikas nustoja laikomas kūdikiu, jis pamažu pradeda įgyti vis daugiau suaugusiojo bruožų.
Kūdikis dar nesuvokia savęs kaip asmens, nemano, kad jis taip pat yra asmuo. Štai kodėl maži vaikai, kurie jau išmoko kalbėti, pirmiausia kalba apie save trečiajame asmenyje. Pavyzdžiui, vaikas sako: „Vanya ištroškęs“. Arba tiesiog sako: „Gerk“.
Vėliau, kai šeima ir auklėtojai darželyje moko jį kalbėti apie save pirmuoju asmeniu, jis pradeda kitaip reikšti savo jausmus: „Noriu išgerti“. Šiuo metu mažylis pradeda suprasti save, o tai reiškia, kad jis pamažu supranta savo tikslus ir savo naudą. Tačiau kol tai neįvyks, vaikas gali išreikšti viską, ką mato ir supranta, ir tai bus absoliuti tiesa, apibūdinanti tiesioginį aplinkinio pasaulio stebėjimą.
Pamažu vaikas ugdo požiūrį į jį supantį pasaulį, kaip į ką nors pašalinį, svetimą save. Tada jis pradeda rūpestingiau reikšti savo mintis, net slėpti ką nors nuo kitų.
Vaikai ilgą laiką išsaugo gyvą išvaizdą ir sąžiningumą savo teiginiuose, todėl frazė „burna kalba tiesą“ neturėtų būti suprantama taip, kad tik nesąmoningas vaikas galėtų pasakyti tiesą. Suprantama, kad bet kuriame tiesioginiame ir naiviame teiginyje yra daugybė tiesos, kurios neiškreipia klaidingi supratimai ar pelno sumetimai.
Frazę „Karalius nuogas!“ Galima laikyti sinonimu. Anderseno pasakoje ją ištaria naivus vaikas, atskleisdamas apgaulę, kurią visi bijo pripažinti.
