Vienos partijos sistema yra politinės sistemos rūšis, kai valstybėje viena politinė partija turi įstatymų leidžiamąją galią. Bet kurios opozicijos partijos yra uždraustos arba neleidžiamos į valdžią.
Naudojimo instrukcija
1
Politinė partija yra speciali visuomeninė asociacija, kurios tikslas yra kontroliuoti politinę valdžią valstybėje ar bet kokį kitą valstybės dalyvavimą vyriausybėje. Toks dalyvavimas galimas padedant valstybės valdžios ir (arba) vietos valdžios atstovams. Beveik kiekviena partija turi savo programą, kurioje yra partijos tikslų sąrašas ir planuojami būdai tokiems tikslams pasiekti. Vienos valstybės partinės sistemos pobūdį lemia realus partijų dalyvavimo formuojant valstybės ir savivaldybių organus laipsnis.
2
Vienpartinė sistema skiriasi tuo atveju, kai valstybėje yra kitos partijos, kurios pagal įstatymus privalo pripažinti lyderystę pagrindine. Tokiu atveju situacija partijoje gali būti svarbesnė už padėtį valstybės aparate. Turbūt ryškiausias valstybės, kurioje egzistavo vienpartinė sistema, pavyzdys gali būti vadinamas SSRS (nepaisant to, TSRS niekada nebuvo draudimas kurti kitas partijas).
3
Politinėse sistemose, apibūdinamose kaip viena partija, kitų partijų veikla nėra draudžiama. Be to, rinkimai vyksta reguliariai, o tai savo ruožtu sukuria svarbą žmonių valiai. Valdančioji partija visada laimi rinkimus, kad ir kokia puiki būtų opozicija. Per tokius rinkimus valdančioji partija turi galimybę atnaujinti savo pavyzdžio potencialą, pakeisti programą ir diskredituoti opoziciją, taip sukurdama įspūdį, kad ji viršija pastarąją naujų idėjų srityje.
4
Vienos partijos politinė sistema lemia visišką visos politinės sistemos pertvarkymą. Vyksta visiškas partijos ir valstybės aparato sujungimas. Be to, įstatymų leidžiamoji valdžia iš tikrųjų pereina partijos vadovybei, kuri naudojasi valstybe tiesiog kaip administraciniu mechanizmu savo sprendimams įgyvendinti ir idėjoms įgyvendinti.
5
Valstybės biudžetas iš tikrųjų tampa partijos biudžetu, kuris nepaprastai sustiprina valdančiosios partijos pozicijas. Visuomeninės organizacijos praranda savo naudingumą, nes tapti valdančiosios partijos rankose esančiu įrankiu, priartinančiu visišką žmonių valdžios valdymą. Taigi pilietinė visuomenė praktiškai sunaikinama - teisėtumo samprata tampa formali, nes pati valdžia iškelia aukščiau įstatymo.
6
Valdančiosios partijos tikslai tampa visos valstybės prioritetu. Kuriama oficiali ideologija, ją redaguoja valdančioji partija. Ši ideologija tampa privaloma visoms mokymo programoms ir visiškai pašalina minties laisvę. Žmogaus teisių ir laisvių institucija naikinama, nes partijos tikslams suteikiamas didesnis prioritetas. Žmogus laikomas tik įrankiu, priemone realizuoti partijos interesus.
7
Taigi vienos partijos sistema neišvengiamai lemia diktatorinio režimo atsiradimą, kai viena partija visiškai kontroliuoja valstybę ir visuomenę. Pavyzdys yra nacių Vokietijoje ir fašistinėje Italijoje egzistavusios vienpartinės sistemos.
